Anot jo, Rusija tiek prieš daugiau nei 500 metų vykusio Oršos mūšio išvakarėse, taip pat ir šiuo metu „mąsto geopolitiškai“. Tai, anot jo, įrodo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba dieną prieš invaziją į Ukrainą.

„Jis mąsto istoriškai ir geopolitiškai. Ir pagrindinis šios karinės kampanijos sumanymas, mano nuomone, buvo perimti visą Rytų Europą. Nes rusai žino (...), kad turėdama Ukrainą Rusija yra didžioji imperija, be Ukrainos ji – niekas. Taigi, tikslas ir sumanymas buvo paimti Ukrainą, po to, užsitikrinus resursus, pulti Rytų Europą: Baltijos valstybes, Lenkiją pirmiausiai“, – sakė O. Arestovyčius, dalyvaudamas Vilniuje surengtoje konferencijoje minint Oršos mūšio 508-ąsias metines.

LNK reportažas:

Jis taip pat priminė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą „geriausi kariniai ekspertai“ prognozavo, jog šalis kris per tris paras.

„Šiandien jau kovojame 197 dienas, taigi, turime tam tikrų paslapčių, kaip tai padaryti. Ir aš jums jas noriu pristatyti“, – teigė patarėjas.

Pasak jo, V. Putinas mano jau perėmęs Baltarusiją, tačiau taip nėra.

„Žinome, kad baltarusiai užtikrina pasipriešinimą Putino ir Lukašenkos režimui, kaip ponia Cichanouskaja sakė. Taigi, mūsų pagrindinė užduotis yra laimėti prieš Putiną, tai mūsų bendra kova prieš Putino režimą. Tai – ne tik ukrainiečių užduotis sumušti Putiną, tai mūsų bendras reikalas“, – pabrėžė O. Arestovyčius.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Anot jo, dabartinę situaciją Ukrainoje iliustruoja Prancūzijos Imperatoriui Napoleonui Bonapartui priskiriama citata, kad pergalei reikia „sėkmės ir kvailų priešų“.

„Rusai yra tikrai kvaili. Jie pradėjo karą devyniomis kryptimis, kas yra absoliučiai kvaila kariniu požiūriu, kadangi norint prieš ką nors laimėti, tu turi sukoncentruoti pajėgas viena ar dviejomis pagrindinėmis kryptimis. O jie bandė užimti visus mūsų miestus nuo pietų iki rytų ir šiaurės“, – sakė O. Arestotyvčius.

Mūsų pagrindinė užduotis yra laimėti prieš Putiną, tai mūsų bendra kova prieš Putino režimą. Tai – ne tik ukrainiečių užduotis sumušti Putiną, tai mūsų bendras reikalas.

Pasak jo, šią klaidą Rusija padarė, nes prarado suvokimą, kaip mąsto ukrainiečiai, nors ir buvo surinkę visą reikiamą informaciją apie šalį.

„Jie žino viską, bet jie mūsų nesupranta. Jie turėjo suprasti du dalykus prieš pradėdami karą prieš mus: ukrainiečiai yra žmonės, sukėlę dvi revoliucijas: 2004-aisiais ir 20014-aisiais. Jei mes sukilome prieš savo pačių Vyriausybę du kartus, ką mes padarysime rusams, kurie ateina mūsų pavergti?“ – kalbėjo V. Zelenskio administracijos atstovas.

Jo teigimu, jau iš Donecko oro uosto gynybos Rusija turėjo suprasti apie ukrainiečių kovinės dvasios stiprybę.

O. Arestovičius pabrėžė, jog pagrindinė mintis, palaikanti šią dvasią, yra ukrainiečių supratimas, kad jie yra laisvi.

„Mes supratome tai per karą, nors nesupratome to iki karui prasidedant“, – kalbėjo jis.

Dar vienas sėkmingo pasipriešinimo atsakymas, anot jo, yra sugebėjimas veikti savarankiškai. O. Arestovyčius priminė, kad Ukrainos kariuomenė išdalino teritorinės gynybos atstovams per 100 tūkst. automatinių ginklų, ir gynėjai ėmė priešintis Rusijos kariams „dar prieš gaudami karinius įsakymus“.

Rusai buvo tuo šokiruoti, nes kiekviename lange buvo žmonės, nukreipę į juos žvilgsnius, šaudantys į juos – jie to nesitikėjo.

Labiausiai, anot jo, Rusija buvo priblokšta dėl to, kad nesitikėjo, jog aktyviai priešintis gali ir rusakalbiai Ukrainos gyventojai Mariupolyje, Charkive, Chersone, Dnipre, Donecke, Luhanske.

„Rusai buvo tuo šokiruoti, nes kiekviename lange buvo žmonės, nukreipę į juos žvilgsnius, šaudantys į juos – jie to nesitikėjo“, – sakė O. Arestovyčius.

„Jie nesuprato, kaip rusakalbiai gali jiems atkakliausiai priešintis. Jie galvojo, kad rusų kalba reiškia rusiškąjį identitetą, jie manė, kad šis identitetas reiškia, kad mes pasitiksime juos su gėlėmis. Bet toli gražu taip nebuvo“, – tvirtino jis.

Patarėjas tai lygino su Oršos mūšiu prieš pusę tūkstantmečio, kuomet kalba taip pat nelėmė esminių skirtumų tarp gyventojų ir jie sugebėjo susivienyti pasipriešinant grėsmei.

„Prieš 500 metų žmonės pasirinko europinę kultūrą, europines vertybes. Kaip ir prieš 500 metų, mes sutelkėme savo pastangas pasipriešinti Maskvai. Situacija dabar – ta pati. Bijau, kad situacija išliks tokia pati ir ateinančius 50 metų, Nes rusai niekada nesikeičia“, – kalbėjo A. Orestovyčius.

Jis tikisi, kad V. Putino režimas kris ir „Rusija bus išlaisvinta“.

„Mes išlaisvinsime Rusiją, pirmiausia. Nes, mano nuomone, didžiausios Putino režimo aukos yra Rusijos žmonės, taip pat Baltarusijos žmonės“, – tvirtino A. Orestovyčius.

Ukraina iš Vakarų tikisi artilerijos, lėktuvų, raketų

Ukraina iš Vakarų tikisi artilerijos, lėktuvų, taip pat iš oro paleidžiamų raketų, ginkluotės reikėtų bent dvigubai tiek, kiek jos šiuo metu teikiama, sako Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas O. Arestovičius.

„Norint laimėti prieš Rusiją, yra tik viena sąlyga: dukart tiek ginklų, kiek jūs mums duodate. To pakaktų tiek mums, tiek jums – mes laimėsime šį karą“, – Vilniuje ketvirtadienį sakė O. Arestovyčius, dalyvaudamas konferencijoje minint Oršos mūšio 508-ąsias metines.

Jis sako, kad lyginant artilerijos pajėgumus, Rusijos ginkluotė mažiausiai triskart lenkia Ukrainos, todėl tikisi greitų Vakarų valstybių sprendimų jau ketvirtadienį Vokietijoje vykstančiame karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrų ir kariuomenių atstovų susitikime.

Norint laimėti prieš Rusiją, yra tik viena sąlyga: dukart tiek ginklų, kiek jūs mums duodate. To pakaktų tiek mums, tiek jums – mes laimėsime šį karą.

„Tikiuosi, kad Ramšteine šiandien bus priimti sprendimai dėl maždaug tokio, dukart padidinto ginklų kiekio, kurio mums reikia. Tai galėtų būti oro gynybos sistemos, galėtų būti lėktuvai. Mums reikia lėktuvų. Mes turime sėkmingos patirties naudodami priešradarines raketas „Harm“, paleidžiamas iš mūsų lėktuvų“, – kalbėjo Ukrainos prezidento administracijos atstovas.

Vėliau spaudos konferencijoje jis pabrėžė, kad Ukrainos ir Rusijos pajėgų proporcijos skiriasi maždaug „20–25 kartus“ ir be Vakarų tolesnės nuolatinės pagalbos šaliai nebus galimybės atsilaikyti.

„Jei rusai nepadarys kokių nors kvailų klaidų, mums teks pasiduoti. Bet apie šias klaidas aš galėsiu pasakyti tik po karo“, – žurnalistams sakė jis.

Anot jo, būtent šiuo metu labiausiai reikia „oro gynybos pajėgų“, taip pat ilgojo nuotolio raketų kompleksų, kaip amerikiečių sistemos „Himars“, taip pat ilgojo nuotolio 155 mm kalibro artilerijos sistemų, kaip „Excalibur“.

„Mums labai reikia tankų ir šarvuočių, nes pagrindinė mūsų kontrpuolimo, kurį pradedame vykdyti, bazė, yra sunkusis mechanizuotas padalinys. Jei mes norime išlaisvinti mūsų žemę, tam reikia daugybės mechanizuotų elementų, kurie būtų visiškai aprūpinti ginklais“, – kalbėjo A. Arestovyčius.

Anot jo, padvigubinus artilerijos tiekimą, Ukrainai pavyktų pasiekti persilaužimą konflikte.

„Jei vakarai padidins artilerijos sistemų tiekimą dukart, mes laimėsime, pakaks pajėgų. Po to tai galėtų būti lėktuvai, raketos, dronai ar kažkas tokio. Bet svarbiausia – šis karas daug kartų parodė, kad ginkluotųjų pajėgų bazė yra sunkieji mechanizuoti vienetai“, – kalbėjo jis.

L. Balandžio / BNS nuotr.

O. Arestovyčius taip pat pabrėžė, kad Ukrainai šiuo metu būtina ne tik mesti karius į tiesioginį konfliktą, kur dalyvauja apie 300 tūkst. karių, bet ir užtikrinti sienos su Rusija saugumą, o tam taip pat reikia „labai daug ginklų“.

Vokietiją ketvirtadienį prasidedančiame tradiciniame vadinamųjų valstybių donorių susitikime bus aptariama Rusijos karo Ukrainoje eiga bei įvardyti naujausi ginkluotės poreikiai Ukrainos kariuomenei.

Susitikime išvakarėse ministras paskelbė, kad Lietuva Ukrainai perdavė rezerve turėtų 105 mm kalibro haubicų.

Vadinamasis Ramšteino formato susitikimas rengiamas JAV gynybos sekretoriaus Lloydo J. Austino (Loido Ostino) kvietimu.

Ukrainos gynybos kontaktinė grupė JAV iniciatyva sukurta balandį. Pastarasis šios NATO ir Aljanso šalių partnerių atstovus jungiančios grupės posėdis vyko liepą.

O. Arestovyčius: atrodo, kad Lietuva Ukrainai atiduoda du trečdalius savo karinio biudžeto

Ukrainos prezidento administracijos patarėjas O. Arestovyčius sako, kad Lietuvos karinė ir politinė parama Ukrainai yra neįkainojama, ir kartais atrodo, kad šalis atiduoda „du trečdalius savo karinio biudžeto“.

„Jei lietuviai neremtų, aš jau būčiau negyvas. Lietuvos prezidentas, Lietuvos krašto apsaugos ministras buvo pirmieji užsienio lyderiai, atvykę į Kyjivą, kovo viduryje, kai jį buvo apsupusios Rusų pajėgos. Tai buvo didžiulė politinė, informacinė, dvasinė parama“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį kalbėjo jis.

Jei lietuviai neremtų, aš jau būčiau negyvas. Lietuvos prezidentas, Lietuvos krašto apsaugos ministras buvo pirmieji užsienio lyderiai, atvykę į Kyjivą, kovo viduryje, kai jį buvo apsupusios Rusų pajėgos.

„Kalbant apie šarvuotas transporto priemones, Vakarai kartu suteikė mums 130 priemonių, o 50 jų davė ši mažytė Lietuva. Taigi prisidėjimas yra neįtikėtinas. Kartais atrodo, kad Lietuva atiduoda dvi trečiąsias savo gynybos biudžeto“, – tvirtino O. Arestovyčius.

Pasak jo, Lietuvos suteikta karinė, politinė, ekonominė parama „išgelbėjo tūkstančius gyvybių“.

„Tai yra egzistencinė parama ir palaikymas, ačiū už ją“, – kalbėjo jis.

Lietuva Ukrainai yra perdavusi M113 šarvuočių, 105 mm haubicų, trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų, prieštankinių ginklų, kitos ginkluotės.

Lūžis kare bus pasiektas ukrainiečiams susigrąžinus Chersoną

Lūžis Ukrainos kare su Rusija bus pasiektas ukrainiečiams susigrąžinus Chersoną, sako O. Arestovyčius.

„Lūžis bus pasiektas, kai mes perimsime Chersoną. (...) Tikimės, kad per mėnesį ar du mes perimsime Chersoną ir tam tikri įdomūs veiksmai prasidės Ukrainos Rytuose“, – Lietuvos žiniasklaidai Vilniuje ketvirtadienį kalbėjo O. Arestovyčius.

Pasak jo, ketvirtadienio ryte Ukrainos pajėgos vykdė dvi kontraatakas, vieną – Chersono, kitą – Charkivo srityse.

Jie pralaimės: visi naratyvai dings, propaganda dings, Rusija pradės byrėti po to, kai perimsime Chersoną.

„Negalime įvardinti miestų pavadinimų dėl informacijos saugumo, bet jūs galite tai perskaityti „Telegram“ kanaluose“, – pridūrė jis.

Anot jo, per dieną ukrainiečių pajėgoms pavyko atsikovoti apie 50 kilometrų teritorijos, paimti daug karinės įrangos, belaisvių.

„Mes atsiimsime Krymą, atsiimsime visas okupuotas teritorijas, atsiimsime Donbasą. Mes turime 95 proc. palaikymą iš Vyriausybės, visuomenės, kariuomenės, kad šis karas būtų baigtas karine pergale prieš Rusijos kariuomenę“, – tvirtino O. Arestovyčius.

Pasak O. Arestovyčiaus, Rusijos propaganda yra paremta „tik puolimu“, bet nėra pasirengusi naratyvų savo piliečiams pralaimėjimų atveju.

„Propaganda ir naratyvai yra sukurti tik puolimui, žemių ir žmonių grobimui. Jei jie bus sustabdyti ar patirs pralaimėjimų, jie pralaimės: visi naratyvai dings, propaganda dings, Rusija pradės byrėti po to, kai perimsime Chersoną ar kitą didesnę teritoriją“, – kalbėjo Ukrainos Prezidentūros atstovas.

Anot jo, Rusijai sunkiai sekasi telkti puolimo pajėgas, jiems nepavyksta užtikrinti mobilizacijos, reikiamų resursų.

Kalbėdamas apie Vakarų nuogąstavimus dėl energetikos krizės, jis pabrėžė, kad tai tėra „informacinio karo dalis“.

„Bet netgi jei bus šalta žiema, kuri atneš kai kurių rūpesčių, tai tebus viena žiema nutraukti visai energetinei priklausomybei nuo Rusijos (...). Manau, Europa turėtų sukaupti kantrybės vienai žiemai, kad nutrauktų priklausomybę nuo Kremliaus. Tai – puiki galimybė, nes jei ne, Kremlius vėl ir vėl bandys tai išnaudoti“, – sakė O. Arestovyčius.

Jis tvirtino nematantis energetinės grėsmės Vakarams, tuo metu Ukrainai, anot jo, tokia grėsmė kyla, jei Rusija artėjant žiemai smogs infrastruktūrai, kuri aprūpina ukrainiečius šildymu.

„Tačiau aš netikiu šiuo scenarijumi netgi Ukrainai, juo labiau, Europai“, – pabrėžė O. Arestovyčius.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00