Parlamentarai tvirtins naują merų ir tarybos įgaliojimų modelį

  • Teksto dydis:

Ketvirtadienį parlamentarai ketina priimti naują merų ir tarybos įgaliojimų modelį.

Darbo grupės parengta nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija nustato naują merų ir savivaldybių tarybų santykį, Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus.

Pagal projektą, taryba dirbtų kaip atstovaujamoji, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji institucijos.

Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priimtų svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturėtų savo vadovo. Meras nebūtų tarybos narys.

Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengtų tarybos sprendimų projektus, pats meras šauktų tarybos posėdžius, sudarytų jų darbotvarkę, pirmininkautų tiems posėdžiams, tačiau nebalsuotų.

Anot projekto, merui bus pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.

Be to, merui ketinama suteikti vadinamąją veto teisę. Numatyta, kad jis galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti. Taryba dėl to nutarimo privalės balsuoti antrą kartą. Pakartotinai apsvarstytas sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių.

Pagal projektą, jeigu taryba neatsižvelgtų į mero motyvus ir iš naujo priimtų savo sprendimą, šis galėtų dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.

Mero atostogų ar laikino nedarbingumo metu pavaduotų vicemeras, o kai jis ilgesniam laikui neina pareigų – iš tarybos narių paskirtas asmuo.

Pagal projektą, vicemerai ir administracijos direktorius taptų asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirtų meras, o vicemerų kandidatūroms reikėtų ir tarybos pritarimo.

Be to, siūloma didinti vicemerų skaičių.

Dar viena siūloma naujovė – savivaldybės tarybos opozicijos lyderis. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai.

Taip pat numatyta, kad ne rečiau kaip kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje būtų organizuojama mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai galėtų užduoti klausimus merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams.

Anksčiau priimtame Rinkimų kodekse numatyta, kad tiesiogiai renkami merai galės dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.

Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir kuria naują savivaldos modelį.

Kiti savivaldos rinkimai vyks 2022 metų vasarį–kovą.


Šiame straipsnyje: Merastarybaįgaliojimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių