Politikas neatmeta, kad šią savaitę gali būti svarstomos ir Darbo partijos likimo politiniame žemėlapyje perspektyvos apskritai.

„Šį trečiadienį šaukiu tarybos posėdį, kuriame... Kažkas turi prisiimti atsakomybę už tokius rezultatus", – Eltai pirmadienį sakė A. Mazuronis.

„Mano pirmininkavimo klausimas tikrai bus, o dėl kitų klausimų nežinau – kaip tarybos nariai nuspręs, apie ką jie nori diskutuoti. Aš pasakysiu, kaip man atrodo“,– pažymėjo „darbietis“.

Tai, kad partija rinkimuose nelaimėjo nė vieno mandato, pasak politiko, lėmė „darbiečiams“ viešojoje erdvėje klijuojamos etiketės.  

„Mums nepavyko dėl priklijuoto neigiamo šleifo bei krūvio. Nepavyko to eliminuoti“, – sakė A. Mazuronis, apgailestaudamas, kad sekmadienio vakarą iš partijos pasitraukė Viktoras Fiodorovas.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Sekmadienį „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas pranešė, kad palieka Darbo partiją, tačiau iš politikos nesitraukia. V. Fiodorovas teigė, jog tokį sprendimą paskatino partijai reikalingi, tačiau nevykstantys pokyčiai.

Sprendimą trauktis iš Darbo partijos prieš kelis mėnesius taip pat priėmė Seimo nariai Vigilijus Jukna ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

A. Mazuronis: nelaimėjome rinkimų

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pripažįsta, kad jo vadovaujama politinė jėga pralaimėjo Europos Parlamento (EP) rinkimus. Pasak politiko, tai galėjo lemti chaotiška rinkiminė kampanija. 

„Labai noriu padėkoti Valentinui Bukauskui, kad ėmėsi tokios atsakomybės ir darbo vesti tą sąrašą paskutiniu metu pasikeitus aplinkybėms. Kaip puikiai žinote, šiek tiek strategija dalyvavimo buvo kita šiuose rinkimuose“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo A. Mazuronis. 

A. Mazuronis akcentuoja, kad rinkimus partija pralaimėjo. 

Jis patikino, kad Darbo partijos taryba tokių rezultatų priežastis svarstys trečiadienį šaukiamame posėdyje.

„Rezultatus vertiname blogai. Kvaila būtų sakyti, kad vertiname gerai. Pabūsime originalūs nuo prieš tai šnekėjusių ir pasakysime, kad nelaimėjome šių rinkimų“, – dėstė jis. 

Darbo partijos ateitis – neapibrėžta, tačiau centro kairės politinės jėgos turi vienytis

Vertindamas prastus darbo partijos rezultatus politikas prakalbo apie būtinybę vienytis centro kairės jėgoms.

„Mes matome (...) situaciją, susidariusią politiniame lauke – čia toks bendresnis klausimas (politinių jėgų – ELTA) susiskaldymo, ypač centro kairėje pusėje. Jeigu paskaičiuosime, kiek politinių jėgų surinko nuo 1,5 proc. (...) iki 5 proc., kur yra (rinkimų kartelės – ELTA) riba, gausis septynios ar aštuonios partijos ar judėjimai įvairiausi. Tai signalizuoja (...), kad susiskaldymas toje pusėje yra labai didelis ir jis išsibarsto į įvairiausias puses“, – aiškino A. Mazuronis.

Yra daug sunkumų, daug iššūkių, mes juos matome ir mes juos jaučiame

Anot A. Mazuronio, toks smulkesnių kairiųjų jėgų susiskaldymas yra palankesnis didžiosioms partijoms – konservatoriams ir socialdemokratams.

Tiesa, dėl pačios Darbo partijos politinės ateities ir galimybių dalyvauti tokiose sąjungose partijos lyderis atsakė neapibrėžtai.

„Yra būtinybė centro kairės pusei savo asmenines ambicijas nuleisti ir ieškoti būdų, kaip apvienyti tas jėgas viena ar kita forma“, – akcentavo A. Mazuronis.

Paklaustas, ar pats trauktųsi iš partijos pirmininko pareigų, A. Mazuronis akcentavo, „visko gali būti“ ir svarbiausia yra prisiimti politinę atsakomybę.

Visgi, anot politiko, konkretūs sprendimai galėtų paaiškėti po antradienį vyksiančio frakcijos posėdžio.

„Yra daug sunkumų, daug iššūkių, mes juos matome ir mes juos jaučiame. (...) Jeigu manęs paklaustumėte apie tų problemų sprendimo būdus, kol kas neturiu atsakymo, nežinau, ar mes turime pakankamai jėgų savo jėgomis jas (problemas – ELTA) išspręsti“, – pridūrė „darbietis“.

Kaip skelbta anksčiau, dar balandį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pranešė, kad kratos, atliktos Darbo partijos būstinėje, yra susijusios su ikiteisminiu tyrimu dėl neteisėto daugiau kaip 500 tūkst. eurų dydžio ES biudžeto lėšų įgijimo. Įtariama, jog lėšos pasisavintos neatliekant ar imituojant EP narių padėjėjų funkcijas.

Atliekamas tyrimas yra susijęs su asmeniu, ėjusiu vieno iš EP narių patarėjo pareigas.

Po partijos būstinėje vykdytų kratų, politinės jėgos įkūrėjas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sustabdė narystę „darbiečių“ gretose. 

Sekmadienį pasibaigusiuose Europos Parlamento rinkimuose daugiausiai mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams pavyko išlaikyti 3 savo atstovus Europos Parlamente. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus. Po vieną mandatą atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Laisvės partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdžiui.