L. Kasčiūnas sekmadienį pasibaigusiuose politinės jėgos lyderio rinkimuose surinko 13 tūkst. 488 arba 78 proc. partijos narių ir rėmėjų balsų. Iš viso konservatorių lyderį rinko 17,1 tūkst. žmonių, dauguma jų – 10,1 tūkst. – nebuvo partijos nariai.

Pats Seimo narys BNS sekmadienį sakė, jog balsavimo rezultatai rodo permainų partijoje poreikį. Jis taip pat tvirtino vesiąs TS-LKD atvirumo ir dialogo su visuomene keliu.

Antroje vietoje liko Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ją palaikė 2 942 balsavusieji.

„Liberalusis flangas stipraus kandidato ir neturėjo“

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius BNS L. Kasčiūno pergalę apibūdino kaip „milžinišką revoliuciją pačiai partijai“.

Anot jo, anksčiau rinkimus dažniausiai laimėdavo perrinkimo siekiantis partijos pirmininkas arba žmogus, kurį palaikydavo partijos elitas.

Partijai tikrai didelis lūžis iš istorinės pusės.

Vis tik šį kartą laimėjo karjerą partijoje „iš apačios daręs“ politikas, nebuvęs itin artimu nei su buvusiu pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu, nei su viena iš partijos lyderių Ingrida Šimonyte, nei su kitu buvusio pirmininku, eurokomisaru Andriumi Kubiliumi.

„Partijai tikrai didelis lūžis iš istorinės pusės“, – pabrėžė M. Baltrukevičius.

Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, jog L. Kasčiūno pergalei įtakos turėjo ir tai, kad partijos „liberalusis flangas stipraus kandidato ir neturėjo“.

Šiai politinės jėgos daliai priskiriamas G. Landsbergis pasitraukė iš aktyvios politikos, o buvusi premjerė I. Šimonytė nusprendė rinkimuose nesivaržyti.

„Akivaizdu, kad situacija keičiasi, situacija keičiasi gana stipriai“, – sakė politologė.

Prieš rinkimus R. Morkūnaitę-Mikulėnienę parėmė I. Šimonytė, A. Kubilius, tuo metu, L. Kasčiūnas sulaukė buvusios Seimo pirmininkės, iš politikos pasitraukusios Irenos Degutienės palaikymo.

Juose taip pat dalyvavo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas.

„Kol kas jis truputėlį laviruos“

Nepaisant to, kad konservatorių pirmininko rinkimus laimėjo labiau dešiniojo partijos sparno atstovas, abu politologai BNS teigė neprognozuojantys radikalių permainų ideologinėje TS-LKD kryptyje.

G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, L. Kasčiūnas artimiausiu metu vengs radikalesnių ėjimų, nes tai gali lemti liberalesnių rinkėjų praradimą.

„Manau, kad kol kas jis truputėlį laviruos“, – sakė politologė.

Pasak M. Baltrukevičiaus, naujojo pirmininko pagrindinis tikslas turėtų būti neatbaidyti dabartinio konservatorių elektorato, liberalesnių rinkėjų, bet kartu pritraukti anksčiau už TS-LKD balsavusius, vertybiškai konservatyvesnius rinkėjus.

„Aš manau, kad strategija, kuria bus sekama, tai vertybinius karus palikti partijoms, kurios labiau nori juos kovoti, labiau orientuotis į tai, kas potencialų TS-LKD elektoratą vienija“, – kalbėjo ekspertas.

Tai, anot M. Baltrukevičiaus, reiškia dėmesį saugumo, užsienio, ekonomikos politikos klausimams.

Konservatorių lyderio rinkimai šiemet rengti kiek anksčiau, nei buvo planuota, nes po pralaimėtų Seimo rinkimų pernai spalį iš pareigų pasitraukė G. Landsbergis.

Šios partijos pirmininkas renkamas ketverių metų kadencijai.

Konservatoriams iki šiol yra vadovavę trys politikai. Nuo 1993-iųjų dešimtmetį lyderiu buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, vėliau partijos vairą iki 2015 metų buvo perėmęs A. Kubilius, pastarąjį dešimtmetį politinei jėgai vadovavo G. Landsbergis.