– Ar tai, kas dabar vyksta, – mėnesį trunkantis mokytojų streikas, tūkstantiniai piketai, reikalavimas stabdyti biudžeto priėmimą, atleisti trys ministrai, kalbos apie perversmą, jūsų vertinimu, jau yra krizė?

– Politinė krizė nėra nacionalinio saugumo krizė. Tikriausiai kiekvienų metų šalies biudžeto priėmimas yra tam tikra politinė krizė, kai oponentai mato galimybių langą eskaluoti šią temą, kritikuoti, įsiūbuoti politinį laivą ir sukelti kiek įmanoma didesnį politinį nestabilumą. Kalbant apie bendrą paveikslo matymą, kas vyksta valstybėje, madingas terminas hibridinės grėsmės (propaganda, ekonominis spaudimas, kibernetinis aspektas ir visa kita).

Mūsų užduotis – suprasti, identifikuoti, kas vyksta, greičiau reaguoti ir tam pasipriešinti. Tai yra ir pasirengimas Astravo klausimui, ir svarstymai apie santykius su tam tikromis valstybėmis, Prezidento ir kitų rinkimų saugumo užtikrinimo klausimai. Iki 2016 m. normalaus krizių valdymo nebuvo. Šiuo metu yra baigiama kurti išsami sistema, apimanti daug įvairių sričių.

– Tačiau premjeras Saulius Skvernelis pastaruoju metu kartoja apie konservatorių esą rengiamą perversmą valstybėje.

– Reikėtų patikslinti, kad tai buvo premjero kreipimasis į institucijas su paklausimu apie trečiųjų šalių, tam tikrų interesų grupių galimą poveikį mūsų šalies politinėms jėgoms, bandymus sukelti neramumus, įsiūbuoti valstybės laivą. Mūsų institucijos turi įvertinti visą lauką, ir tai jos daro atsakingai.

Turiu padėkoti ir žvalgybos institucijoms už labai blaivų požiūrį. Didžiausia grėsmė yra ne patys protestai, o galimybė jais pasinaudoti tam tikroms grupėms. Natūralu, kad valstybės vadovai turi gauti visą informaciją apie tai, kas iš tiesų vyksta, ir nematyčiau priežasčių šią temą skandalizuoti. Jeigu vadovai nori gauti informaciją, jie jos ir prašo.

– Ką manote apie mokytojų protestus, mėnesį besitęsiantį streiką?

– Visos teisėtos protesto formos, vykdomos remiantis įstatymais, yra sveikintinos. Tai yra pilietinės visuomenės išraiška. Tačiau institucijų užėmimas yra šiek tiek kitas dalykas. Vėlgi, palikime įvertinti institucijoms.

Jeigu pasižiūrėtume į JAV pavyzdį, nėra taip paprasta patekti į jų ministerijas, vadinamuosius departamentus. Pas Senato, Kongreso narius gali ateiti, tačiau patekti į institucijas, kurios valdo tam tikrų informaciją ir registrus, yra ganėtinai sunku netgi tam tikroms delegacijoms, patikros mechanizmai yra gana griežti. Mums yra ko pasimokyti, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka.

Kaip vadinti tokį tapimą savanoriu ar šauliu, kaip tai padarė nemažai politikų – prieš rinkimus sušoka į Šaulių sąjungą, o po to pasisako prieš krašto apsaugos finansavimo didinimą?

– Bus sunkiau patekti į ministerijas?

– Nebūtinai, tačiau taisyklių valstybės institucijoms suvienodinimas, institucijų saugumo užtikrinimo lygis yra svarbus to nesiejant su konkrečiais atvejais. Elementarus pavyzdys – Kauno miesto savivaldybė. Patekti į tam tikras jos erdves yra ribojama.

– Kuri sričių, už kurias esate atsakingas, jums yra sudėtingiausia?

– Didžiausią prioritetą teikiu nacionaliniam saugumui, krašto apsaugai ir žvalgybos veiklai bei joms stiprinti. Labai džiaugiuosi, kad didėja visuomenės, politikų pasitikėjimas šiomis tarnybomis, jos stiprinamos, suprantama jų svarba šaliai. Biudžeto balansas neabejotinai labai svarbus. Daug kas galvoja, kad krašto apsaugai skiriame didžiulę sumą, tačiau ji vis dar nesiekia 1 mlrd. eurų (2 proc. BVP). Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, švietimui tenkanti BVP dalis yra 5,2 proc. Nacionalinis saugumas apima ne tik pasirengimą gintis, bet ir visuomenės atsparumą, kibernetinio saugumo iššūkius. Lietuva rodo lyderystę Europoje. Greitojo reagavimo pajėgos – iš mūsų ateinanti iniciatyva.

– Kas konkrečiai priklauso nuo jūsų, kaip ministro pirmininko patarėjo?

– Juokaujama, kad viskas, kas yra gerai, yra vadovo nuopelnas, o visos klaidos – patarėjų. Pagrindine savo užduotimi įvardyčiau žvalgybos tarnybų finansavimo, energetinio saugumo užtikrinimą ir krizių valdymo mechanizmo sukūrimą.

Premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis (kairėje), bendrovės „Diena Media News“, valdančios „Kauno dieną“, direktorius Tadas Širvinskas (viduryje), „Diena Media News“ akcininkas Mindaugas Mickevičius (dešinėje).

– Kai kuriems politikams užkliuvote dėl savo jauno amžiaus ir galbūt patirties dėl šalies saugumo klausimų trūkumo. Nesate tarnavęs kariuomenėje.

– Netarnavau, kaip ir tūkstančiai kitų jaunuolių, nebuvau gavęs šaukimo. Nepaisant mano jauno amžiaus, sugebame daryti darbus, kuriuos esame užsibrėžę. Po kadencijos, tikiuosi, galėsime juos įvardyti, ne taip, kaip kai kurie Seimo nariai, atsėdėję kelias kadencijas, bet negalintys pasakyti, ką jie nuveikė.

– Ar niekada nesvarstėte, nenorėjote tapti kariu savanoriu arba tapti šauliu?

– Ką nors svarstydami visada sprendžiame, kur būtume naudingiausi. Ar mano apsisprendimas tapti savanoriu būtų sukūręs didesnę pridėtinę vertę nei darbas, kurį dabar atlieku, pavyzdžiui, krizių valdymo ar šalies žvalgybos stiprinimo srityse? Klausimas, kaip pavadinti tokį tapimą savanoriu ar šauliu, kaip tai padarė nemažai politikų, – prieš rinkimus sušoka į Šaulių sąjungą, o po to pasisako prieš krašto apsaugos finansavimo didinimą? Toks uniformos apsirengimas tik dėl šou, viešas prieštaravimas jos vertybėms yra institucijos, organizacijos negerbimas, visuomenės pasitikėjimo ja menkinimas.

– Su kolega dalijatės atsakomybę ir už migracijos politiką. Jūs pats esate gyvenęs užsienyje – esate įgijęs Europos studijų bakalauro laipsnį Mastrichto universitete bei Geopolitikos ir teritorinio saugumo magistro laipsnį Londono karališkajame koledže. Studijuoti vykote su mintimis, kad būtinai sugrįšite?

– Saugumas kalbant apie migraciją neapima emigracijos, šio klausimo aš pats kaip ir nekuruoju, bet iš mūsų komandos penki ar šeši patarėjai buvo ilgesniam laikui išvykę į užsienį ir grįžo Lietuvon. Vykau su mintimi, kad kada nors tikrai grįšiu. Ir grįžau.

Emigracija kaip reiškinys yra natūralus, ypač visuomenėje, kuri tiek metų buvo uždaryta. Ekonominė migracija yra skausmingas reiškinys, jį yra patyrę nemažai Europos šalių. Turime sudaryti sąlygas, kurios žmones skatintų grįžti. Pajamų sumažėjimas grįžus yra natūralus faktorius. Sunkiausia man būdavo sulaukus paniekinamo klausimo, ko grįžau. Šis klausimas susijęs su nusivylimu valstybe, kasdienine savijauta ir nenoru atsitraukti ir į viską pažvelgti iš šalies, kad visose šalyse yra problemų.

– Vienas emigracijos privalumų – suvokti, kad visur yra bėdų?

– Visur yra problemų, visur gyventojai pasakys, kad blogesnės valdžios, nei yra dabar, dar niekada nebuvo. Naujai atėjusi valdžia visuomet yra dar blogesnė nei ankstesnioji, nes einant laikui pasimiršta skandalai ir buvusios problemos. Iš tiesų gyvenimo lygis kyla, koks yra dabar, Europa dar nėra patyrusi. Kartu didėja nepasitenkinimas, prie to prisideda socialiniai tinklai, kurie patys ir kalti dėl dalies visuomenės sudirgimo.

– Jūs už imigracijos ribojimą? Juk nedarbo lygis ir taip nėra mažas.

– Jeigu pasižiūrėsime į visus rodiklius ir darbo jėgos pojėgius, nedarbo lygis yra pakankamai žemas. Reikia vis daugiau kvalifikuotos darbo jėgos, steigiamos vis daugiau naujų darbo vietų. Talentų pritraukimas yra didžiulis iššūkis daugeliui valstybių. Ilgus metus mes vėlavome į šitą traukinį. Ilgus metus Lietuva pati buvo talentų medžiotojų akiratyje. Dabar reikia patiems prisikviesti tiek išvykusius į užsienį, tiek siekiančius geresnio gyvenimo ir norinčius atvykti čia kitų šalių gyventojus.

Labai svarbu yra nelegalios migracijos užkardymas. Artimiausiais metais turi būti pabaigti valstybės sienų stebėjimo sistemos darbai. Tai leistų stabdyti ir kontrabandos srautus. Investicijos į sienos apsaugą valstybei labai greitai atsiperka. Migracija turi būti labai aiškiai valdomas procesas, jis turi atitikti nacionalinius poreikius.

– Esate kaunietis, ar dažnai užsukate į gimtąjį miestą? Dažniau darbo reikalais ar laisvalaikiu?

– Kaip kaunietis stengiuosi užsukti bent porąkart per mėnesį. Mano mėgstamiausias visoje Lietuvoje turgus yra Ūkininkų prie Kauno pilies. Dienotvarkėje Kaunas taip pat kartais figūruoja. Pavyzdžiui, tenka svarstyti Kauno miesto savivaldybės idėjas, susijusias su krašto apsauga, kibernetiniai pajėgumai, su jais susiję planai orientuoti aplink Kauną.