K. Budrys primena, kad rengiant susitarimą buvo kalbama apie tai, jog reikėtų jau šiais metais finansavimą gynybai didinti iki 2,5 proc., kas ir buvo padaryta, bei nusimatyti, kad ilgainiui šis finansavimas didės iki 3 proc. Visgi prezidento patarėjas apgailestauja, kad dėl šio siekio partijoms nepavyko sutarti.

„Man atrodo, vienas iš susitarimo minusų ar trūkumų, kad mes neturime aiškios didesnės ambicijos, ką mes darysime su gynybos finansavimu. Taip pat buvo ir kitas dalykas, kurį prezidentas kvietė aptarti ir sutarti politines partijas, tai yra visuotinis privalomas šaukimas – atlikti privalomą pradinę karo tarnybą, kad mes dėl to galėtume sutarti, nusimatę metus, nusimatę, kad būsime pasirengę infrastruktūrą“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

Vienas iš susitarimo minusų ar trūkumų, kad mes neturime aiškios didesnės ambicijos, ką mes darysime su gynybos finansavimu.

„Tai taip, yra svarbių dalykų suminėta, bet jeigu mums reikėtų šnekantis tarpusavyje pasakyti vieną du tokius ryškesnius tai, dėl ko gi galų gale politinės partijos susitarė, mes iškarto pasigestume sutarimo dėl gynybos finansavimo didinimo, kas buvo visų iki tol buvusių susitarimų ašis ir pagrindinė razina“, – pažymėjo jis.

Visgi prezidento patarėjas akcentuoja, kad darbai siekiant privalomos pradinės karo tarnybos ir gynybos finansavimo didinimo nesustoja pasirašius susitarimą. Pasak K. Budrio, ir toliau bus siekiama šių tikslų.

„Dėl privalomos pradinės karo tarnybos ir toliau tas darbas vyks su ministerija ir kariuomene, žiūrint, kada ir kaip mes galėtume būti pasiryžę, ir lygiai taip pat dėl gynybos finansavimo didinimo. Yra tas bendras matymas ir sutarimas, kad infrastruktūriniams projektams, tie kurie yra susiję su papildomų pajėgų pasikvietimu ir atvykimu į Lietuvą, jie būtų finansuojami papildomai prie to, kas jau yra numatyta gynybos finansavimui“, – sakė K. Budrys.

Liepos 15 d. Seime parlamentinės politinės partijos, išskyrus „valstiečius“, pasirašė naują susitarimą dėl šalies gynybos. Parašus po dokumentu, galiosiančiu iki 2030 m., padėjo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, socialdemokratų, partijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos regionų partijos lyderiai.

Susitarimo projekte nubrėžtos trys nacionalinį saugumą užtikrinančios kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.

Nors partijoms nepavyko susitarti dėl konkrečios finansavimo didinimo kartelės, tačiau sutarta, jog tolesnis gynybos finansavimo didinimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00