„Jokie mano ar mūsų darbuotojų argumentai, paaiškinantys vienokį ar kitokį veiksmą tiesiog buvo ignoruojami arba atvirai rodomas nepasitenkinimas, nes tai neatitiko pagal knygą („Pranešėjas ir Prezidentas“), pasidėtą šalia, pranešėjo teiginių. (...) Ten buvo galima kalbėti, ką nori, buvo matyti, kad tai yra nepriimtina“, – sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.

„Dar komisijos darbo pradžioje prokuratūra ir raštu, ir žodžiu atkreipė dėmesį į galimą komisijos šališkumą, kadangi komisijai paskirtas pirmininkauti Seimo narys Vytautas Bakas pats turėjo būti apklaustas šiame tyrime. Mes tai vertiname kaip teisminį procesą, kad asmuo, kuris turi būti apklaustas liudytoju, negali būti tame procese nei teisėjas, nei advokatas, nei prokuroras, nei tyrėjas“, – tvirtino generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

„Komisijos pirmininko vykdoma vieša komunikacija, pristatant komisijos išvados projektą, taip pat turi aiškių politinio spaudimo, pasireiškiančio nepagrįstais tarnybos ir jos vadovo dalykinę reputaciją, garbę ir orumą žeminančiais, profesionalumą menkinančiais teiginiais, požymių“, – kalbėjo STT vadovas Linas Pernavas.

Taip jie pareiškė trečiadienį per Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį.

Šių tarnybų vadovų prašymu Etikos komisija tiria, ar V. Bako vadovaujama laikinoji komisija nepažeidė įstatymų, Politikų elgesio kodekso, galiojančių procedūrų.

Laukia NSGK atsakymo

Generalinės prokuratūros, STT, VSD vadovai teigė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija, nagrinėjusi buvusio žvalgybos pareigūno Tomo Gailiaus informaciją apie galimus VSD vadovų pažeidimus 2019 metais tikrinant kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymus prašydama pateikti jai kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą ir padarė nepagrįstas išvadas.

Pasak N. Grunskienės, komisija nesilaikė įstatymų, kai pernai gruodį surengė atvirą posėdį su pranešėjo statusą tuomet turėjusiu T. Gailiumi ir atskleidė jo tapatybę.

„Laikinoji komisija turėjo pareigą informuoti apie tai, kad posėdyje ketina apklausti pranešėją ir tik prokuratūra, kaip pagal įstatymą įgaliota institucija, turėjo susisiekti su pranešėju ir informuoti jį apie galimą apklausą, sužinoti jo poziciją dėl galimos apklausos bei konfidencialumo vertinimo. Tik gavus raštišką pranešėjo atsisakymą dėl konfidencialumo komisija galėjo planuoti pranešėjo apklausą“, – sakė generalinė prokurorė.

Ji taip pat pranešė, kad komisija buvo įspėta dėl šališkumo, nes jai vadovavo V. Bakas, kuris jau 2019 metais būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku tyrė T. Gailiaus pateiktą informaciją, buvo perdavęs ją prokuratūrai.

N. Grunskienė taip pat pabrėžė, kad prokuratūra iki šiol negali priimti jokio procesinio sprendimo šioje istorijoje, nes nesulaukė iš Seimo NSGK atsakymų į pateiktus klausimus, mat pati neturi įgaliojimų tirti žvalgybos institucijos, o VSD parlamentinę kontrolę atlieka tik NSGK.

Rėmėsi knyga

VSD direktorius D. Jauniškis savo ruožtu tvirtino, jog Seimo komisijos darbo metodai ir išvados parodė, kad ji buvo šališka.

„Komisijai slaptais dokumentais buvo pateikti visi įrodymai – žvalgybos kontrolierius taip pat tikrino, jam buvo suteiktos visos sąlygos patikrinti, – kad visi kandidatai (į prezidentus – BNS) buvo tikrinti, jo išvada buvo palanki VSD, tai yra konstatuota, kad visi kandidatai tikrinti ir nebuvo pažeisti jokie įstatymai. Komisija absoliučiai ignoravo šitą pasakymą, šališkai priėmė sprendimą, kad tikrintas tik vienas kandidatas“, – sakė žvalgybos tarnybos vadovas.

Seimo komisijos išvadose teigiama, kad 2019 metais VSD patikrino tik G. Nausėdos aplinką ir su patikrinimo rezultatais supažindino trečiuosius asmenis.

Mano liudijimas buvo ignoruojamas, jeigu neatitiko išankstinių nuostatų ir knygos.

Pasak D. Jauniškio, iš piršto laužtos išvados, kad jis pats rinko žvalgybinę informaciją, o VSD bendradarbiauja su nuomonės formuotojais.

„Išvada, kad VSD glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriais nuomonės formuotojais, ta išvada visiškai laužta iš piršto. (...) VSD laikosi politinio neutralumo, nedirba su jokiais nuomonių formuotojais, (...) Tokį teiginį paskleisti neturint jokių įrodymų, mano požiūriu, yra mažiausiai neatsakinga“, – kalbėjo jis.

„Mano liudijimas buvo ignoruojamas, jeigu neatitiko išankstinių nuostatų ir knygos“, – sakė pareigūnas.

VSD vadovas tvirtino, kad departamentas spaustas atskleisti informacijos šaltinį, kas yra neteisėta.

„Nesunaikintas nė žodis“

Apie esą neteisėtus laikinosios komisijos reikalavimus Seimo etikos sargams pasakojo ir STT direktorius L. Pernavas.

„Komisija prašė STT pateikti ne apibendriną informaciją, parengtą kriminalinės žvalgybos pagrindu, o visą kriminalinės žvalgybos informaciją, tai yra pateikti visą atlikto tyrimo medžiagą“, – sakė jis.

Pareigūnas pabrėžė, kad įstatymai leidžia politikams teikti tik apibendrintus kriminalinės žvalgybos duomenis.

Be to, prašyta nurodyti konkrečius STT pareigūnus, turėjusius reikalų su T. Gailiaus pateiktos informacijos tyrimu.

„Komisija prašė nurodyti konkrečius pareigūnus, dalyvavusius procese ir tyrime. STT manymu, tai būtų nepateisinamas slapto pobūdžio pareigūnų įvardijimas, kuris neturėtų daryti įtakos pačios STT veiklos vertinimui ar atsakant į komisijos klausimus, tai keltų grėsmę institucijos veiklai ir galimam asmenų bendradarbiavimui su ja“, – teigė L. Pernavas.

Jis neigė komisijos išvados, kad trukdė atlikti parlamentinį tyrimą, piktnaudžiavo pareigomis, nepateikė informacijos. Pasak L. Pernavo, piktnaudžiavimas pareigomis yra apysunkis nusikaltimas, tačiau dėl to į prokuratūrą nesikreipta.

STT vadovo teigimu, komisijai buvo pateikta apibendrinta kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija. Jis taip pat pabrėžė, kad jam vadovaujant tarnybai „nė vienas puslapis, nė vienas žodis nebuvo naikinamas“.

„Atvirkščiai – visas naikinimas sustabdytas, kol komisijos baigs darbą“, – tvirtino L. Pernavas.

Jis teigė atsakęs į visus 13 komisijos siųstų užklausų ir stebėjosi Seimo tyrėjų į išvadas įrašytu pasiūlymu, kad stiprinant parlamentinę kontrolę reikėtų „užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant į pareigas ir iš jų atleidžiant VSD ir STT vadovus ir jų pavaduotojus“.

„Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT“, – tvirtino tarnybos direktorius.

Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT.

Prašė garso įrašų

Tuo metu laikinoji tyrimo komisija Seimo etikos sargams nurodė, kad pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą komisija turi teisę gauti informaciją iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti.

„Pabrėžtina, kad komisija neprašė STT pateikti kriminalinės žvalgybos bylos duomenų, galinčių atskleisti kriminalinės žvalgybos tyrimą vykdžiusių pareigūnų ar slaptų bendradarbių tapatybes, juo labiau informacijos, kuri atskleistų kriminalinės žvalgybos tyrimo metodus. Komisija prašė leidimo susipažinti tik su ta konkrečia kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga, kuri yra svarbi komisijai atliekant tyrimą ir kuri yra reikšminga analizuojant pranešėjo kreipimąsi. Komisija STT nurodė konkrečius garso įrašus, su kuriais pageidavo susipažinti“, – rašoma laikinosios komisijos narių paaiškinime.

Anot jo, atlikdama tyrimą komisija privalėjo apklausti pranešėją ir tai ketino padaryti uždarame posėdyje, kad jo tapatybė nebūtų atskleista.

„Tačiau pats pranešėjas savo asmeniniu sprendimu prieš posėdį nusprendė paviešinti savo tapatybę ir minėto komisijos posėdžio metu viešai pareiškė, kad atsisako konfidencialumo“, – rašoma Etikos ir procedūrų komisijai skirtame rašte.

Komisijos nariai priminė, kad pranešėjo T. Gailiaus tapatybė viešojoje erdvėje buvo atskleista jau anksčiau – pirmasis ją pernai kovą paminėjo tarptautinio saugumo ekspertas Marius Laurinavičius.

„Visa tai leidžia teigti, kad Komisija neatskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės, nes ji buvo atskleista gerokai anksčiau ir paskelbta žiniasklaidos priemonėse, o tapatybės konfidencialumą užtikrinti turėjusios institucijos neatliko savo darbo. Be to, Komisijos posėdyje ir po to vykusiuose procesiniuose veiksmuose pats pranešėjas Tomas Gailius atsisakė konfidencialumo ir paviešino savo asmens duomenis. Todėl nesutinkame su Generalinės prokuratūros reiškiamu priekaištu komisijai“, – tvirtina parlamentarai.

Tyrė penkerių metų senumo istoriją

Seimo komisija tyrė buvusio VSD pareigūno T. Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą. Pareigūnas įtarė, kad šis tikrinimas atliktas neteisėtai, o su jo rezultatais supažindinti pašaliniai asmenys.

Komisija konstatavo, kad VSD vadovas D. Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos. Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu.

Taip pat pareikšta, kad prezidento atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl šios istorijos kilo po to, kai praėjusių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, kad prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Ši istorija aprašyta ir tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.