- Rugilė Augustaitytė, ELTA; Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis kritikuoja naują parengtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Nors įstatymo projekte nelieka Partnerystės sąvokos, vis dėlto, jo teigimu, tikslas išlieka toks pat – priartėti prie vienos lyties asmenų santuokos.
„Bet kurioje Europos valstybėje buvo pasakojamos pasakos, kad reikia sutvarkyti turtinius, teisinius klausimus, bet niekur nebuvo toks tikslas. Buvo pabandoma priartėti prie šeimos formuluotės ir po to prasideda žmogaus teisių teismai. O teismai, kai mato panašias formuluotes įstatymuose, iš karto konstatuoja, kad teisės šalyje yra pažeistos“, – pirmadienį Eltai teigė R. Karbauskis.
R. Karbauskis akcentuoja, kad, anot jo, žvelgiant į kitų šalių praktiką, naujai suformuotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas suteiktų teisę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Kad nuo kažko atsitraukiama, tai reikia, kad politikai suprastų, jog tikslas lieka paprasčiausiai toks pat, koks yra ir kitose šalyse. Mes ne pirma valstybė, kuri eina tuo pačiu keliu, tik pas mus galbūt politikai stovėjo kategoriškiau, neleisdami įteisinti tam tikrų formuočių toje redakcijoje, kuri buvo teikiama. Tai dabar, kad keis pavadinimą, dar kažką išbrauks, ne ten paslėpta mintis“, – teigė LVŽS pirmininkas, kartu pridurdamas, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto ketina nepalaikyti.
Jei jis turės tam tikrus vienos lyties asmenų santykių apibrėžimus, panašius į šeimos apibrėžimą, tokiu atveju tikrai nepalaikysiu.
„Jei jis turės tam tikrus vienos lyties asmenų santykių apibrėžimus, panašius į šeimos apibrėžimą, tokiu atveju tikrai nepalaikysiu. Mes suprantame, kad įvaikinimas ir visi kiti dalykai ne per įstatymus spręs klausimą, o Lietuvos Seimui nereikia padaryti klaidos ir duoti jiems progą paduoti į teismą“, – pridūrė jis.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S. Skvernelis BNS sakė projektą galėsiantis vertinti, kai jis bus registruotas, tuo pačiu sveikino valdančiųjų žingsnį link kompromiso.
„Aš matau, kad yra ėjimas link kompromiso, bet kol kas turime sulaukit, kol įstatymo projektas bus registruotas, tada galėsime žiūrėti. Bet faktas, kad yra daromi rimti pokyčiai, matosi, kad daromi kompromisai“, – sakė S. Skvernelis.
Pakeitimai – „kosmetiniai“
Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, jog siūlomi pakeitimai, lyginant su pernai atmestu Partnerystės įstatymu, yra kosmetiniai ir tos pačios lyties porų apibūdinimas atitiktų šeimos sampratą, kaip ją yra pateikęs Konstitucinis Teismas.
„Tie pakeitimai, kurie siūlomi, ne tiek kompromisiniai kiek kosmetiniai, nes sąvokos pavadinimas nekeičia sąvokos turinio. Iš esmės EŽTT partnerystės ir civilinės sąjungos pavadinimus vartoja kaip sinoniminius ir vienas kitą pakeičiančius, pats apibrėžimas ir pakeitus sąvoka išlieka tas pats, kalbantis apie asmeninį emocinį ryšį, kas vėlgi žiūrint į KT nutarimą atitinka šeimos teisinius santykius“, – BNS sakė A. Širinskienė.
Parlamentarė teigė, kad kiti pateikimai, tokie kaip civilinės sąjungos registravimas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje, atsisakymas leisti partneriui pasirinkti pavardę nėra esminiai, pvz., Seime šiuo metu svarstomi kiti projektai, kurie šeimos santykius skyrybų be ginčų ir nepilnamečių vaikų atveju perduoda nutraukti notarui.
„Pakeitimai projekte nieko iš esmės nekeičia, jei mes kalbam apie partnerystę ar civilinę sąjungą kaip šeimos teisinį santykį. Aš tikrai tokiam projektui pritarti negalėsiu, jis išlaiko šeimos teisinį santykį, jis užprogramuoja Europos Žmogaus Teisių Teisme kitas problemas, t. y. bylas dėl įvaikinimo, kas akivaizdu, kad bus. Atsakomybės už tokį projektą prisiimti nenorėčiau“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas irgi teigė, jog projekto negalima vadinti kompromisiniu, nes jo esmė nepasikeitė.
Pakeitimai projekte nieko iš esmės nekeičia, jei mes kalbam apie partnerystę ar civilinę sąjungą kaip šeimos teisinį santykį.
„Keli žodžiai pakeisti įstatyme ir įstatymo pavadinimas nėra kompromisinis variantas“, – BNS sakė „darbiečių“ seniūnas.
„Jei norit turėt balsų, mes ir pirmą kartą sakėm, buvo per mažai diskusijų, nebuvo ateita, kalbėta, o tiesiog bandyta prastumti. Panašu, kad suinteresuotumo didelio nėra, daroma atžagariom rankom“, – tvirtino V. Fiodorovas.
Vietoje partnerystės siūlo civilinę sąjungą
Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai parengė projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas.
Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui.
Siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.
Pagal projektą, civiline sąjunga būtų laikoma savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo pasiūlyta priimti lyčiai neutralią, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžiančią partnerystę. Po nesėkmingo balsavimo iniciatoriai žadėjo pateikti naują patobulintą projektą.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis išreiškė palaikymą kartvelams, šalies valdžiai atidėjus narystę ES7
Sakartvelui paskelbus atidedant šalies narystę Europos Sąjungoje, į šią žinią sureagavo laikinasis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Jis išreiškė palaikymą pastarosios šalies žmonėms. ...
-
Birštono savivaldybės politikei „čekiukų“ byloje skirta bauda, atimta teisė eiti pareigas1
Birštono savivaldybės tarybos narei Romai Žentelienei Kauno apygardos teismas „čekiukų“ byloje ketvirtadienį skyrė baudą ir uždraudė eiti renkamas ar skiriamas valstybines pareigas. ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
M. Maldeikis įstojo į TS-LKD: man tai buvo svarbus žingsnis, todėl užtruko8
Antrai kadencijai į Seimą su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašu patekęs Matas Maldeikis įstojo į konservatorių partiją. Apie tai ketvirtadienio rytą jis pranešė asmeninėje feisbuko paskyroje. ...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Š. Birutis: abejoti A. Valotkos pergale konkurse į Kalbos inspekcijos vadovus– per drąsu1
Kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis sako, jog dabartinio ministro Simono Kairio abejonės dėl Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos tinkamumo vadovauti įstaigai dar vieną kadenciją yra per drąsios. ...
-
Teismas A. Vrubliauskui „čekiukų“ byloje skyrė baudą, draudimą eiti pareigas3
Teismas „čekiukų“ byloje ketvirtadienį dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo kaltu pripažino buvusį Alytaus rajono savivaldybės merą, dabartinį tarybos narį Algirdą Vrubliauską. ...
-
Atmetęs prašymą dėl neviešo nagrinėjimo, teismas atvertė R. Vyžinto „čekiukų“ bylą3
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai ketvirtadienį pradėjo nagrinėti Seimo nario Ramūno Vyžinto civilinę bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo. ...
-
Naujam vidaus reikalų ministrui G. Nausėda kelia uždavinį įkurti Regionų ministeriją8
Naujam vidaus reikalų ministrui prezidentas Gitanas Nausėda kelia uždavinį sukurti Regionų ministeriją, sako jo patarėjas Andrius Varnelis. ...
-
A. Kubilius: ES ieškoma papildomų lėšų gynybai – kalbama apie viršbiudžetinius resursus
Europos Parlamentui (EP) trečiadienį patvirtinus naujosios Europos Komisijos (EK) sudėtį, oficialiai jos nariu tapęs Andrius Kubilius tikina, kad esminiu naujosios komisijos kadencijos klausimu taps nepakankamas gynybai skiriamų lėšų kiekis ir g...