„Su bandymu daryti įtaką, matyt, visiems tenka susidurti, bet atsiremia į tai, kad mes iš tikrųjų atėjome ne kokiems nors interesams atstovauti, o dirbti tai, ką įsipareigojome savo rinkėjams per rinkimus. Dėl to bet kokios pastangos baigiasi paprastai ir aiškiai. Mes iš tikrųjų suinteresuoti skaidrumu, visos informacijos paviešinimu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jis komentavo pirmadienį paviešintą dalį Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie koncerno „MG Baltic“ ir žurnalisto Tomo Dapkaus poveikį politiniams procesams.

Ši informacija paviešinta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikus tyrimą dėl verslo ir interesų grupių įtakos politikams bei valstybės institucijoms. Netrukus turėtų būti paskelbtos visos šio tyrimo išvados.

„Ji (informacija – BNS) anksčiau negalėjo pasirodyti, nes joje skamba pavardės žmonių, kurie buvo valdžioje. Dėl to ji tiesiog negalėjo pasirodyti, ir teisėsaugos institucijos niekada nebūtų radusios drąsos duoti pažymas, jas viešinti ir t. t. apie tuos pačius žmones, kurie tuo momentu buvo valdžioje“, – tvirtino „valstiečių“ vadovas.

VSD rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teigiama, kad žurnalistas T. Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. VSD įvardija T. Dapkų kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, Registrų centre.

Paviešintoje medžiagoje taip pat matyti, kad tam tikri politikai su koncerno atstovais derino kai kuriuos paskyrimus į postus.

Žvalgyba rašte apžvelgia koncerno įtakas politinėms partijoms bei tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

„Turime situaciją, kurioje visi turime susivokti. Mes papuolę į Seimą neseniai. Šitoje valstybėje viskas buvo sprendžiama per interesus (...). Manyčiau, kad jeigu mes nebūtume šitų rinkimų laimėję, tai jūs dabar nieko nežinotume“, – antradienį teigė R. Karbauskis.

Jis tvirtino dabar kitaip vertinantis informaciją, kuri anksčiau buvo skelbiama apie jį patį.

„Vertindamas iš savo varpinės, pasakysiu, kad fake news arba netikros žinios, kurios buvo skleidžiamos, ir jų labai daug buvo skleidžiama..., dabar geriau supranti kodėl ir gali paaiškinti priežastinį ryšį, kodėl ir kas, kokiu momentu buvo daroma“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

„Ilgą laiką galvojau, kad tai kokios nors klaidos, kažkas ne taip supranta, rinkimai ne taip susiklostė kai kam ir yra nuoskaudų, bet dabar aišku, kad mes, matyt, užmynėme labai daug interesų – farmacija, alkoholis ir daugelis kitų dalykų. Kai skaitai tą informaciją, kuri viešoje erdvėje, supranti, kad iš tikrųjų tie interesai bus ginami ir yra ginami visais būdais“, – pridūrė jis.

R. Karbauskis taip pat sakė manąs, kad nepaisant paskelbtos informacijos, reikia ištirti ir anksčiau paskelbtą prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su buvusiu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu.

„Manau, kad viską reikia išsiaiškinti, manau, kad dabar yra tas momentas, kai nutylėjimas yra nusikaltimas“, – sakė politikas.

Anot jo, „valstiečių“ frakcija yra prašiusi, kad šį tyrimą atliktų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Kita vertus, R. Karbauskis užsiminė, kad kalbėti apie apkaltą prezidentei nereikėtų vien dėl to, kad po metų baigsis D. Grybauskaitės kadencija.

„Galbūt galvojant apie terminus, prasmės daryti kam nors apkaltą, jeigu būtų priežastis, žinant, kad valstybės vadovė keisis po metų, kaip ir prasmės nelabai būtų. Pats tyrimas, kuris atsakytų, ar buvo pažeidimų, kokie jie ir kad politikai suvoktų, kad taip elgtis negalima, tai labai svarbu“, – sakė parlamentaras.

„Reikėtų aiškiai apibrėžti, ko daryti negalima, kas leidžiama, kas neleidžiama. Mes prieš kelerius metus turėjome apkaltą prezidentui R. Paksui, manyčiau, kad priežastis, dėl ko prezidentas R. Paksas neteko savo posto, nėra niekuo didesnė negu tos priežastys, apie kurias mes dabar šnekame viešoje erdvėje. Taip neturi elgtis nei prezidentai, nei Seimo nariai, nei Vyriausybės nariai, niekas“, – kalbėjo jis.

Balandžio pabaigoje dienraštis „Lietuvos rytas“ paviešino prezidentės D. Grybauskaitės susirašinėjimą su buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu.

Daugiausia dėmesio sulaukė ištrauka, kur D. Grybauskaitė parašė, kad T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie tuomet dar kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

Kituose laiškuose D. Grybauskaitė ir E. Masiulis derino paramą jai per rinkimų kampaniją, politikai sveikino vienas kitą su pergalėmis rinkimuose ir šventėmis, aptarė kitas politines aktualijas.

G. Landsbergis: labai rekomenduočiau teisėsaugos institucijoms atskleisti viską

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ragina teisėsaugos institucijas atskleisti visą turimą medžiagą apie politikams darytą poveikį. Jo nuomone, netgi to užtušavimo galėtų nebūti.

„Vieninteliai klausimai, kurie išlieka, ar tai yra visa medžiaga, kuri yra išviešinta, ar jos bus daugiau. Kalbama ir apie tai, kad gali būti dar daugiau. Tai tas selektyvumas irgi priduoda tokio politinio prieskonio, kurio turėtų nebūti. Aš labai rekomenduočiau ir kviesčiau teisėsaugos institucijas, atlikusias tyrimą (tie tyrimai, atrodo, dešimtmečiais truko), atskleisti dabar jau viską. Manau, kad to užtušavimo irgi jau galėtų praktiškai nebebūti, juo labiau, kad daugelį jų turbūt visi mėginate ir galite atspėti, kas ten yra užtušuota“, – antradienį žurnalistams sakė G. Landsbergis, komentuodamas pirmadienį paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.

G. Landsbergio teigimu, akivaizdu, kad „buvo mėginama užvaldyti valstybę, kai kuriais atvejais tai bemaž pavyko“.

Jo vertinimu, poveikio politikams apimtis yra stulbinama. „Negaliu neigti, kad kažkokių gandų Seimo koridoriuose nebūta, manau, kad visi kažką esame girdėję. Tačiau ta apimtis, kuria buvo veikiama, ji yra tikrai stulbinama“, – sakė G. Landsbergis.

S. Skvernelis: reikia viešinti maksimaliai viską

Premjeras S. Skvernelis mano, kad reikėtų viešinti maksimaliai viską, jog Lietuvos žmonės matytų visą vaizdą, kas Lietuvoje vyko per paskutiniuosius dešimtmečius.

„Aš manau, kad reikia viešinti maksimaliai viską. Tik tas aspektas turi būti, kad nepakenktų esamiems tyrimams, kurie galbūt realizuotini yra. Bet Lietuvos žmonės turi žinoti pilną situaciją, pilną vaizdą, kas šalyje vyko paskutinius dešimtmečius“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis. 

Jo teigimu, ta informacija yra skirta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), ir jie turi parengti išvadas, kad matytume visą visumą.

„Dabar yra fragmentiniai dalykai pateikti, nematant bendro vaizdo. Man kai kas naujiena buvo, kai kas didelė naujiena, kai kas ne“, – sakė vyriausybės vadovas.

Į klausimą, ar gali būti pateikta informacijos ir apie kitas įmones, S. Skvernelis sakė, kad laukia NSGK išvadų.

„Aš nežinau, aš laukiu tiesiog komiteto išvadų. Manau, kad bus atskleistas pilnas vaizdas, pilnas paveikslas, sisteminiai dalykai, reikia to sulaukti“, – sakė jis. 

Pasiteiravus, ar galima kalbėti apie galimą baudžiamąją atsakomybę už tokią veiklą, premjeras paragino sulaukti NSGK išvadų.

„Bet pati misija parlamentinio tyrimo nebuvo baudžiamasis persekiojimas, ir tas tikslas yra visiškai kitoks – atskleisti sisteminius dalykus ir pamačius tą bendrą vaizdą padaryti sprendimus tokius, kad ateityje to nebūtų. (...) Mes turime pasidaryti išvadas ir neleisti, kad ateityje tokie dalykai galėtų pasikartoti“, – teigė S. Skvernelis.