Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be prezidento siūlytų pakeitimų balsavo 99 Seimo nariai, prieš buvo septyni, du susilaikė.

Pagal galutinai patvirtintą Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, nuo šių metų gegužės 2-osios iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams bus ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, uždrausta įvežti ukrainietiškas grivinas.

Rusijos piliečiams papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

Šį įstatymo projektą Seimui pateikė Vyriausybė. Ji pasiūlė į įstatymą perkelti dabar nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Rusijos piliečių įleidimo.

Seimas papildė sankcijų sąrašą, bet numatė išimtis Baltarusijos piliečiams. Būtent dėl to prezidentas vetavo įstatymą.

„Tikrai suprantu grėsmes, kurias kelia tos dvi valstybės mūsų nacionaliniam saugumui, bet negaliu dėti lygybės ženklo tarp Rusijos ir Baltarusijos. Rusija yra mūsų pripažinta kaip agresorė, terorizmą remianti valstybė, ji tiesiogiai užpuolė Ukrainą“, – ketvirtadienį Seime sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys „valstietis“ Jonas Jarutis.

Rusija yra mūsų pripažinta kaip agresorė, terorizmą remianti valstybė, ji tiesiogiai užpuolė Ukrainą.

Anot jo, nepaisant to, kad Baltarusijos režimas leidžia Rusijai iš jos teritorijos apšaudyti Ukrainą, Baltarusijos visuomenė nepritaria karui, ji nori gyventi demokratinėje, nepriklausomoje valstybėje.

Konservatorius Vilius Semeška tvirtino neabejojantis, kad priešingai nei Rusijoje, baltarusiai pasitaikius progai vėl išeis į gatves kovoti už laisvę ir demokratiją.

Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė priminė, kad Seimas yra pripažinęs Rusiją ir Baltarusiją šalimis agresorėmis.

„Jūs man pasakykite, kodėl deklaruojant gražius žodžius, kad abu režimai kenkia Lietuvai, staiga atsiranda skirtingas tų režimų traktavimas?“ – klausė ji.

Pagal priimtą įstatymą stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl vizos tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Tokiu atveju sudaroma galimybė į Lietuvą atvykti Maskvos ir Minsko režimų persekiojamiems asmenims.

Taip pat iki kitų metų gegužės nebus priimami Rusijos piliečių prašymai išduoti jiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Išimtis bus taikoma tiems, dėl kurių tarpininkaus Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija arba kurie turi Šengeno, nacionalinę vizą, leidimą gyventi ES valstybėje.

Šis ribojimas Baltarusijos piliečiams negalios.

Kaip ir nutarime dėl nepaprastosios padėties, įstatyme numatytas individualus papildomas išsamus Rusijos piliečių patikrinimas kertant ES išorės sieną. Jie toliau bus vertinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Ši nuostata nebus taikoma rusams, turintiems leidimus gyventi ES, Šengeno šalyse ar tų valstybių ilgalaikes nacionalines vizas, tiems, kurie vyksta tranzitu į Kaliningrado sritį ir iš jos, Rusijos diplomatams.

Į nacionalinių sankcijų įstatymą įtrauktas draudimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvežti į Lietuvą ir išvežti iš jos ukrainietiškas grivinas.

Priimtas įstatymas numato, kad Rusijos piliečiai ir jų įsteigtos ar valdomos bendrovės negalės įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, nebent jie turi leidimą gyventi Lietuvoje ar paveldėjo tą turtą.

Minėtas draudimas baltarusiams nebus taikomas.

Prezidentas siūlė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nustatyti vienodus ribojimus. Jo teigimu, Baltarusija, kaip ir Rusija, dalyvauja karinėje agresijoje prieš Ukrainą, ji kelia net didesnę grėsmę Lietuvos nacionaliniams saugumo interesams nei Rusija.

G. Nausėda įstatymą siūlė papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.

Pasak Prezidentūros, tai būtų leidę paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuva įgyvendina ir tarptautines sankcijas agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.