„Pirmiausia noriu pakomentuoti priekaištus – jie nepagrįsti duomenimis ir faktais, aš labai norėčiau pamatyti, kurioj vietoj kancleris pablogino teisėkūros procesą“, – ketvirtadienį Seime pradėjus nepasitikėjimo procedūrą sakė M. Gelbūda.

Jis taip pat teigė, kad išsakyti priekaištai „smulkmeniški ir nepagrįsti faktais“, o dauguma jų nesusiję su kanclerio atsakomybe ir kertine Seimo veikla.

„Kai aš pamačiau argumentus ir kritiką, tai pirmoji reakcija buvo šypsena“, – žurnalistams Seime sakė M. Gelbūda.

„Pamačiau, kad tai yra vaiko kambarys“, – pridūrė jis, nesileisdamas į detales, kodėl net 74 parlamentarai pasirašė po iniciatyva jį atstatydinti.

Nutarimo projektą dėl M. Gelbūdos atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų nepasitikėjimo pagrindu pateikė 74 Seimo nariai iš 141. Vėliau ketvirtadienį slaptai bus balsuojama dėl kanclerio atleidimo nepasitikėjimo pagrindu.

Kai aš pamačiau argumentus ir kritiką, tai pirmoji reakcija buvo šypsena.

Pagal Seimo statutą, sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Seimo kancleris teigė gerbsiantis Seimo sprendimą, koks jis bebūtų, bet sakė besitikintis, kad nepasitikėjimo procedūra „paskatins diskusiją, koks turėtų būti santykis tarp politikų ir viešojo administravimo“.

M. Gelbūda taip pat sakė, jog atėjęs dirbti paveldėjo sudėtingą struktūrą, tvirtino turėjęs kelias dešimtimis sau tiesiogiai pavaldžių darbuotojų, ir pokyčiai buvo būtini.

„Jei tokioj struktūroj būtų dirbęs užsienietis, jis būtų išprotėjęs po dviejų dienų“, – sakė kancleris.

Demokratų atstovas Tomas Tomilinas klausė, ar tiesa, kad planuojama „išvalstybinti“ Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojus, kad šioje struktūroje dirbtų darbuotojai pagalcdarbo sutartis, o ne valstybės tarnautojai.

M. Gelbūda sakė negalintis atsakyti į šį klausimą „taip“ arba „ne“, nes procesui nesibaigus būtų nekorektiška patiekti galutinį atsakymą.

„Čia yra, kaip pasakyti, vakarietiški procedūriniai dalykai. Aš esu pasižiūrėjęs į struktūras ir posėdžių sekretoriatai Vakaruose yra valstybės tarnybos dalis, bet jūs  įsivaizduokite, kaip man būti skaidriam, kai dar nepradėjus dirbti aš pradėsiu kalbėti garsiai, kur kokie darbuotojai galėtų būti išvalstybinti“, – kalbėjo kancleris.

M. Gelbūda taip pat neigė priekaištus dėl blogo mikroklimato ir pristatė savo trečiadienį atliktą internetinę kanceliarijos darbuotojų apklausą, kurios duomenimis, anot kanclerio, darbuotojai pasisako, kad  jis liktų poste.

Šios apklausos duomenimis, 45 proc. darbuotojų pasisakė, kad jo kadencijos laikotarpiu mikroklimatas Seimo kanceliarijoje pagerėjo, 21 proc. teigė, kad labiau sutinka, o 12 proc. sakė visiškai nesutinkantys, septyni – labiau nesutinkantys.

Apklausoje dalyvavo 206 kanceliarijos darbuotojai iš 420, tačiau parlamentarai kritikavo, kad ji negalėjo būti anoniminė, kaip skelbiama, nes norėdami joje dalyvauti darbuotojai turėjo jungtis prie vidinio Seimo tinklo per asmenines paskyras.

Jei tokioj struktūroj būtų dirbęs užsienietis, jis būtų išprotėjęs po dviejų dienų.

74 parlamentarų teikimą dėl nepasitikėjimo pristatęs Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad atėjus M. Gelbūdai biurokratijos parlamento kanceliarijoje tik padaugėjo, tai sukėlė darbuotojų nepasitenkinimą.

„Įvestos įvairiausios naujos tvarkos, pagal kurias kanceliarijos darbuotojai šalia kasdienių funkcijų privalo pildyti įvairiausias ataskaitas, padidino betikslį darbo krūvį ir biurokratinius procesus, kur, man nuomone, efektyvus ir modernus kanceliarijos vadovas turėtų daryti priešingus žingsnius ir efektyvinti struktūrinių padalinių veiklą, o ne apkrauti betikslėmis funkcijomis“, – pažymėjo A. Mazuronis.

Anot parlamento vicepirmininko, dėl išaugusio biurokratizmo „kanceliarijoje atsirado labai daug demotyvacijos, kivirčų, labai daug įtampos, o pridėtinės vertės iš to nebuvo visiškai“.

Parlamentarai kancleriui taip pat išsakė priekaištus dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, Nepriklausomybės aikštės ir fontano, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo eigos, negebėjimo užtikrinti nepertraukiamos Seimo kavinės, medicinos punkto veiklos ir kitų stringančių darbų.

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen šią savaitę sakė, kad daugiau kaip pusės parlamentarų nepasitikėjimas Seimo kancleriu M. Gelbūda yra „labai rimtas signalas, kad ne visi darbai per tuos metus vyko taip, kaip buvo planuota“.

Praėjusią savaitę 74 parlamentarai, priklausantys tiek opozicinėms, tiek valdančiosioms frakcijoms, pasirašė po iniciatyva dėl nepasitikėjimo Seimo kancleriu.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis tuomet BNS teigė, kad parlamentarai M. Gelbūdai turi priekaištų, nes stringa stringa valstybės tarnybos reformos įgyvendinimas, darbuotojų vertinimo sistema paremta subjektyviais faktoriais, nesprendžiamas darbo efektyvinimo biuruose klausimas.

Anot jo, kancleriui taip pat nepavyko sutvarkyti Seimo autoūkio, nuolat sulaukiama kanceliarijos darbuotojų skundų dėl M. Gelbūdos darbo metodų, darbo sąlygų neužtikrinimo, prasto mikroklimato.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertas M. Gelbūda Seimo kancleriu paskirtas 2021 metų balandį.

Seimo kanclerio kadencija – penkeri metai.