Antradienį po pateikimo projektą palaikė 52 Seimo nariai, prieš balsavo 4, susilaikė 43 parlamentarai.

Pagal grupės konservatorių parengtą įstatymo projektą, LKP būtų pripažinta nusikalstama struktūra, kuri 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais sovietų okupuotoje Lietuvoje įtvirtino diktatūrą ir yra atsakinga už okupacinės valdžios vykdytą piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, prievartinę kolektyvizaciją.

„Nuoširdžiai susirūpinę istoriniu teisingumu ir įvykiais Ukrainoje, kurie tiesiogiai liečia mūsų saugumą, vis dar nesame iki galo teisingi su sava istorija. To pačio okupacinio režimo Lietuvos komunistų partijos, kaip organizacijos vaidmuo, įtvirtinant ir palaikant okupacinį režimą Lietuvoje, vis dar nėra įstatymiškai apibrėžtas“, – pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos kalbėjo vienas iš įstatymo iniciatorių konservatorius Audronius Ažubalis.

Sako, kad pasekmių nebus

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aidas Gedvilas klausė, kodėl projekte siūloma LKP pripažinti nusikalstama organizacija, tačiau jos nariams leidžiama dalyvauti rinkimuose, užimti pareigas valstybės tarnyboje.

Anot A. Ažubalio, projektas remiasi Vokietijos denacifikacijos modeliu, kur eiliniai nacionalsocialistų nariai nebuvo persekiojami, jiems buvo suteikta galimybė „savo darbu taisytis ir būti lojaliais naujajai valstybei“.

„Buvo kalbama tik apie lyderius. Tai, kad pas mus užtruko šitas laikotarpis, tai tikriausiai yra „nuopelnas“ LKP naujųjų vadovų, nes tai vienintelė politinė organizaciją Rytų ir Centrinėje Europoje, sugebėjusi taip meistriškai įausti savo politinę jėgą į naujos atkurtos valstybės politinį audinį“, – teigė konservatorius.

Kita Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentarė Agnė Širinskienė sakė, kad projektas yra pavėluotas.

Realiai apčiuopiamų pasekmių įstatymas nesukels.

„Jeigu būtų 1991-1992 metai ir mes tokius projektus svarstytume, tai atrodytų labai logiška ir nuoseklu. (...) Realiai apčiuopiamų pasekmių įstatymas nesukels“, – sakė ji.

A. Širinskienė klausė, kodėl nuo 1996 metų Seime esantis A. Ažubalis anksčiau neteikė tokio projekto.

„Akivaizdu, kad jūs tą projektą galėjote registruoti, jūsų partija galėjo anksčiau apsispręsti ir tikrai padaryti įtaką valstybės valdymui“, – kalbėjo parlamentarė.

„Projektas pradeda panašėti į rinkiminį šou savo elektoratui įtikti“, – pridūrė ji.

A. Ažubalis sakė, kad „praeitis neturi senaties“ ir tvirtino, kad panašius projektus teikė ne kartą.

„Bet, pripažinsiu, iš kairės, dešinės ir centro nebuvo didelio entuziazmo“, – teigė jis.

Siūlė atskirti LKP nuo TSKP

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad projekte reikėtų atskirti LKP, kuri atsiskyrė nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP).

„LKP, kaip tokia partija, atsirado 1989 metų gruodžio 20 dieną, kai LKP atsiskyrė nuo TSKP, o pavadinime jūs rašote „dėl Lietuvos komunistų partijos“, – kalbėjo liberalas.

Pasak jo, ne vienas LKP narys tapo Kovo 11-osios akto signataru, jų atminimas yra nuolat pagerbiamas Seimo salėje.

„Kalbu apie juridinį broką, ištaisykite jį, aš tikrai balsuosiu už šį įstatymą. Dabar jūs apkalbate LKP, ją sankcionuojate, kuri atsirado likus dviem su puse mėnesio iki nepriklausomybės paskelbimo“, – teigė E. Gentvilas.

A. Ažubalis sakė, kad svarbu pritarti projektui po pateikimo, o tuomet komitetuose „bus galima diskutuoti apie periodiškumą“.

Projekte numatyta, kad į prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, merus kandidatuojantys buvę Komunistų partijos ir komjaunimo veikėjai turėtų šį biografijos faktą nurodyti anketose.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė nemananti, kad tokią prievolę reikia numatyti įstatymu ir teigė, kad apskritai visame įstatyme „nemato didelės prasmės“.

Apie buvusias pareigas Lietuvos komunistų partijoje ar komjaunime privalėtų deklaruoti ir kandidatai į diplomatinę tarnybą, valstybės tarnybą ar asmenys, skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje.

Buvo išbrauktas iš darbotvarkės

Pernai spalį Seimui papildžius Rinkimų kodeksą, visi kandidatai, dalyvaujantys įvairiuose rinkimuose, jau privalo nurodyti buvusią narystę politinėse organizacijose, narystės laikotarpį. Tokiu būdu reikės deklaruoti ir buvimą komunistu.

2017 metų birželį Seimas yra priėmęs rezoliuciją, kad Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) padalinio Lietuvoje – Lietuvos komunistų partijos – veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių, organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Joje Vyriausybė paraginta kuo skubiau parengti įstatymą, kuris LKP pripažintų nusikalstama organizacija.

Projektas pripažinti LKP nusikalstama organizacija į plenarinių posėdžių darbotvarkę buvo įtrauktas pernai liepą, paskutinę pratęstos pavasario sesijos dieną, tačiau tvirtinant posėdžio darbotvarkę Socialdemokratų partijos frakcijos prašymu iš jos išbrauktas.

Tuomet teigta, kad projektas pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatas, lygiateisiškumo principą.

Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais ji uždrausta.

1989 metų gruodžio 20 dieną XX suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990–1991 metais Lietuvoje ant SSKP platformos veikė ir su minėtu atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.