Už Švietimo įstatymo pakeitimus antradienį po svarstymo balsavo 68 Seimo nariai, 11 buvo prieš ir 41 susilaikė. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Pataisomis norima nustatyti, kad mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse turėtų atitikti leistiną mažiausią ar didžiausią mokinių skaičių, kurį nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius.

Mokinių skaičius turėtų užtikrinti, kad, atsižvelgiant į mokyklos tipą, paskirtį, būtų sudaromos sąlygos užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius.

Pataisos turėtų įsigalioti nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

Ir nesvarbu, kur vaikas gyvena, ar mažam kaimely, ar Vilniuje, ar Kaune, ar Ariogaloje, jis turi turėti vienodas galimybes.

Pataisas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė po KT pastabų dėl mokyklų pertvarkos taisyklių. Teismas yra paskelbęs, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Prieš balsavimą šeši opozicijai priklausantys Švietimo ir mokslo komiteto nariai paskelbė atskirąją nuomonę, kad dėl mokyklų tinko regionuose turi sprendžiama vadovaujantis ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais kriterijais, o sprendimo galią dėl to privalo turėti savivaldybės.

„Reikia matuoti mokyklos kokybę ir tada pasakyti, kad štai, gerbiamoji mokykla, jūsų kokybinis rodiklis pagal įvairias patikras yra, tarkim, mažesnis nei nustatytas balas. Tada įsijungia savivaldybė, žiūri ir klausia, kas, brangioji mokykla, su jumis atsitiko? Ar jums reikia naujo mokytojo, ar jums reikia autobusiukų, ar jums reikia atvežti mokytoją ar išvežti vaikus į kitą, geresnę mokyklą? Bet visa tai turi spręsti savivaldybė, bet negalima per kiekybinius kriterijus, nustačius klasės dydį, tvarkyti tinklo“, – kalbėjo „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, kuriai vadovaujant ministerijai buvo parengtos pataisos, tvirtino, kad įstatymo pataisos įtvirtintų tiek kiekybinius, tiek kokybinius kriterijus, o esminis tikslas – kad visi vaikai turėtų lygias galimybės mokytis, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos.

„Ir nesvarbu, kur vaikas gyvena, ar mažam kaimely, ar Vilniuje, ar Kaune, ar Ariogaloje, jis turi turėti vienodas galimybes. Vienodas galimybes patirti sėkmę ir vienodas galimybes gauti tinkamą, kokybišką ugdymosi paslaugą. Tai čia yra pats svarbiausias dalykas“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ji teigė, kad pataisos iš viso nustato aštuonis kriterijus ir du iš jų yra kokybiniai: vienas jų įpareigoja, kad mokykloje vykdomos programos turi atitikti bendrojo ugdymo planus, kitas – užtikrina mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą.

„Čia visiems gal atrodo labai formalu, bet tai reiškia, kad nesvarbu, ar tu gyveni Rokiškyje, ar tu gyveni Vilniuje, tu turi turėti galimybę turėti pilną ugdymosi tinklelį, tu turi galimybę, jeigu nori viduriniame ugdyme mokytis chemijos, nesvarbu, koks tai skaičius mokinių, bet aš turiu turėti galimybę mokytis chemijos aukščiausiu lygiu ir laikyti valstybinį brandos egzaminą“, – teigė J. Šiugždinienė.

Ji tvirtino, kad dabar dalis mokinių regionuose tokios galimybės neturi, ir tai rodo egzaminų pasirinkimai – kai kuriose mažose rajonų gimnazijose abiturientai nelaiko nei fizikos, nei chemijos, nei informatikos egzamino.

KT konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.