Vieni parlamentarai kvietė nepalaikyti teisėjų kandidatūrų ir siejo jas su „MG Baltic“ korupcine byla. Kiti Seimo nariai tokius kaltinimus neigė ir kvietė kolegas palaikyti teikiamas kandidatūras taip išsprendžiant beveik metus parlamente įstrigusias KT teisėjų patvirtinimo procedūras.

Parlamentaras Vytautas Bakas Seimo salėje atkreipė dėmesį, kad dėl visų trijų teisėjų kandidatūrų į KT teisėjus parlamentarams viešoje erdvėje yra daromas spaudimas.

„Pastarosiomis dienomis Seimui daromas spaudimas paskirti teisėjus bet kokia kaina. Kai kurie teisės mokslininkai kaltina Seimą apgailėtinomis manipuliacijomis, teismų politizavimu, maža to – agituoja skirti konkrečius kandidatus. Tokie pareiškimai, mano manymu, peržengia mokslininko etikos ribas, nes jais nepagrįstai žeminamas Seimas, menkinama jo reputacija, klaidinama visuomenė ir painiojami asmeniniai interesai. Galime padėkoti už diskusijas ir nuomones, tačiau turime prisiminti, kad Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimas yra išskirtinė Seimo kompetencija“, – sakė V. Bakas.

Pasak jo, kai kurios kandidatūros yra susijusios „MG Baltic“ korupcijos byla.

„Pagaliau mes stebime beprecedentę situaciją, kai konkrečių teisėjų, kandidatūrų paskyrimą remia, inicijuoja politinės korupcijos byloje teisiama partija ir konkretūs lyderiai, kurių advokatai ir bendrininkai siekia jų politinės korupcijos bylą perkelti į KT, užvilkinti ją ir taip išvengti atsakomybės“, – sakė V. Bakas, kviesdamas Seimą nepalaikyti A. Kabišaičio kandidatūros.

Pastarosiomis dienomis Seimui daromas spaudimas paskirti teisėjus bet kokia kaina.

„Nesu susijęs su jokia byla ir asmenimis, kurie buvo paminėti Seimo nario. Tai šioje vietoje kalbėti apie kažkieno asmeninį suinteresuotumą mano buvimu, ar nebuvimu KT teisėju nebūtų pagrindo“, – sureagavo į V. Bako kritiką kandidatas į KT teisėjus A. Kabišaitis.

Tuo metu, Laisvės ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kvietė parlamentarus palaikyti Seimo pirmininkės teiktą kandidatūrą į KT teisėjus.

„Skaudu ir keista girdėti tokius žodžius, kad kandidatūra nesąžininga, korumpuota, turinti įvairiausių ryšių. Šiuo metu galiojantys teisės aktai, jeigu žmogus bet kuriuo atveju yra kaltas, įtariamas, tai tarnybos pareiškia įtarimus ir kviečia į apklausas ir panašiai (...) Žmogus savo 20 metų darbu Seimo Teisės skyriuje įrodė savo indėlį, konsultuodamas įvairių politinių grupių atstovus, tai šiandien pastabomis šiems žmonėms metytis (dėl A. Kabišaičio kandidatūros. – ELTA) nereikėtų“, – sakė R. Žemaitaitis.

Jam pritarė ir „valstietis“ Tomas Tomilinas. Anot jo, A. Kabišaičio kompetencijos nekelia abejonių.

„Tai Seimą telkianti kandidatūra. Tai mūsų garbės reikalas. Žmogus ilgus metus dirbo Seimo vyriausiuoju teisininku. Daugelis iš mūsų patyrėme jo gebėjimus ieškoti išeičių iš sudėtingų situacijų. Tikrai jo kompetencijos abejonių nekelia“, – sakė T. Tomilinas.

Darbo frakcija kvietė palaikyti visas kandidatūras.

„KT teisėjų skyrimas kai kurių teisininkų požiūriu nėra toleruotinas ir už tai politinę atsakomybę neša Seimas ir tie, kurie teikia kandidatūras. Viešoje erdvėje sakoma, kad procesas Seime yra netgi vilkinamas ir akivaizdžiai matomos įtampos dėl proceso ir kai kurių kandidatūrų (...) tai mūsų frakcijai kelia nerimą. Darbo partija palaikys visas kandidatūras“, – sakė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Viešoje erdvėje sakoma, kad procesas Seime yra netgi vilkinamas ir akivaizdžiai matomos įtampos dėl proceso ir kai kurių kandidatūrų.

Trečiadienį teisėjų paskyrimo klausimą apsvarstė pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto nariai nepritarė Seimo pirmininkės į KT teisėjus siūlomo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo A. Kabišaičio kandidatūrai. Jo kandidatūrą palaikė tik trys komiteto nariai, o 5 parlamentarai susilaikė. Tuo metu prezidento G. Nausėdos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkės siūlomiems kandidatams komitetas pritarė.

ELTA primena, kad pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.