Seimas grąžino tobulinti kadenciją baigusio parlamento parengtus dviejų įstatymo projektus, kuriais norėta įsteigti Lietuvos nepriklausomybės gynėjo ir laisvės gynėjo-kario statusus.

Tokį sprendimą Seimui pasiūlė Kultūros komitetas, atsižvelgęs į Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pozicijas.

Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio teigimu, projektus dėl specialių statutų suteikimo tam tikriems asmenims parengė parlamentinė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, tačiau ji nenustatė konkrečių aiškių kriterijų, kam ir kokiu pagrindu gali būti suteikti tie statusai.

„Kadangi pati komisija nebuvo pajėgi suformuluoti konkrečių kriterijų, pagal ką ir kaip bus atrenkami tie žmonės, kaip bus įrodoma, kad jie gali gauti vieną ar kitą statusą – o tai ir istorinio teisingumo klausimas, – tokiu atveju galime neatsiginti įvairiausių apsišaukėlių, o tie, kas yra to vertas gali likti nuošalyje“, – BNS sakė V. Juozapaitis.

„Kadangi Kultūros komitetas juolab neturi resursų dabar tą patikrinti, mes nusprendėme grąžinti iniciatoriams tobulinti, tai yra tai pačiai komisijai“, – pridūrė jis.

Pagal pirminį sumanymą, įstatymai dėl minėtų asmenų pagerbimo suteikiant jiems specialius statusus turėjo būti priimti Sausio 13-osios trisdešimtmečio proga.

Pagal vieną projektą, nepriklausomybės gynėjais būtų pripažinti kariai, kurie nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką ir jos nesulaužė, taip pat asmenys, dalyvavę organizuotose struktūrose Lietuvos nepriklausomybės gynyboje minėtu laikotarpiu, asmenys, joms nepriklausę, bet nuo nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo iki pučo Maskvoje gynę svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės agresijos metu, jei tai dokumentais įrodoma.

Nepriklausomybės gynėjo vardas būtų suteiktas ir tiems, kas turi valstybinius apdovanojimus už nepriklausomybės gynybą nuo 1990-ųjų kovo 11-oiosios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios.

Lietuvos nepriklausomybės gynėjo teisinį statusą pripažintų krašto apsaugos ministras, o pažymėjimus išduotų ir apskaitą tvarkytų Krašto apsaugos ministerija.

Pagal kitą projektą, laisvės gynėjo-kario savanorio statusas būtų suteikiamas Lietuvos piliečiams, kurie kūrė krašto apsaugos struktūras, tarnavo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Lietuvos šaulių sąjungoje, saugojo ar gynė valstybinės svarbos objektus Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos.

Šį teisinį statusą suteiktų ir pažymėjimus išduotų Krašto apsaugos ministerija (KAM)

Šios ministerijos teigimu, siūlomos įtvirtinti asmenų grupės yra teisiškai neaiškiai apibrėžtos – nėra aiškių kriterijų, siūlomos sąvokos pernelyg abstrakčios, neaišku, kaip bus patvirtinamas priklausymas nurodytoms asmenų grupėms, kokių institucijų išduoti dokumentai galėtų patvirtinti faktus.

„Todėl įgyvendinant tokią nuostatą kiltų neaiškumų, kaip ir kokius asmenis reikėtų joms priskirti, o tai sudarytų plačių interpretacijų galimybę“, – teigia KAM.

Be to, anot jos, kai kurie projektuose siūlomi kriterijai iš esmės dubliuoja jau įteisintus kituose įstatymuose kriterijus, kuriais asmenims suteikiamas tam tikras teisinis statusas ar apdovanojimas.

KAM taip pat atkreipė dėmesį, kad nekaupė ir neturi duomenų apie krašto apsaugos sistemai nepriklausiusius asmenis, saugojusius ar gynusius valstybinės svarbos objektus, todėl abejoja, ar ji būtų tinkama institucija pripažinti laisvės gynėjo-kario savanorio teisinį statusą, išduoti pažymėjimus, vesti apskaitą ir atlikti kitas su šiuo klausimu susijusias administracines funkcijas.

Panašių pastabų turėjo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Anot jo, pasiūlytos įstatymų projektų formuluotės yra sunkiai įgyvendinamos.

„(...) neaišku, kokiais būdais ir kokiais bei kur išlikusiais dokumentais asmenys įrodytų įstatymų sąlygas ir kriterijus atitinkančių 1990-1991 metų veiklą, kiek piliečių galėtų pretenduoti į teisinius statusus“, – teigiama jo rašte.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjais pripažįstami asmenys, žuvę arba sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei turintys Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos laisvę 1991 metais, faktą.