Šią savaitę parlamentarai po pateikimo pritarė penkių konservatorių pataisai, kad vardijant asmenis, kurie negali būti savivaldybės tarybos nariu, išimtis būtų padaryta Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariams.

Už šį pasiūlymą balsavo 60 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, du susilaikė.

„Šiuo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu siū­lo­me, kad kan­di­da­tams į ta­ry­bos na­rius ne­bū­tų prie­vo­lės nu­ro­dy­ti, kad jie tar­nau­ja Kraš­to ap­sau­gos savanorių pa­jė­go­se“, – pateikdamas projektą sakė konservatorius Andrius Kupčinskas.

Anot jo, tai palengvintų Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą, tačiau pagrindinės teisinės kolizijos dėl karių savanorių dalyvavimo politikoje neišspręstų.

„Aiš­ku, tai bus tik vie­nas ma­žas žings­ne­lis spren­džiant vi­są tą tei­si­nę ko­li­zi­ją, nes kaip ir iš tų klau­si­mų, ku­riuos mes kė­lė­me, ir iš at­sa­ky­mų aki­vaiz­du, kad rei­kės su­tvar­ky­ti ki­tą tei­si­nę pu­sę ar­ba bent jau gau­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą, kaip iš es­mės vi­sa ta ka­rio sa­va­no­rio tar­ny­ba at­ro­do mū­sų ka­riuo­me­nės ar­chi­tek­tū­ro­je“, – tvirtino ir kitas projekto autorius Laurynas Kasčiūnas.

Per šiuos savivaldos rinkimus į savivaldybių tarybas išrinkti keturi kariai savanoriai. Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė, kad rinkimų įstatymas jiems nedraudžia duoti tarybos nario priesaikos.

Tuo metu Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė laikosi pozicijos, kad kario savanorio buvimas politikoje yra nesuderinamas pagal Konstituciją.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis BNS yra sakęs, kad galutinį tašką šiuo klausimu turėtų padėti Konstitucinis Teismas, bet į jį turėtų kreiptis Seimas.

Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.

Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais. Kariai savanoriai pagal kitus teisės aktus laikomi kariuomenės dalimi.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, KASP tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkst. žmonių.

Kariais savanoriais gali tarnauti 18–60 metų Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.