„Tai įmanomas kelias, bet puikiai suprantame, kad jis yra labai ilgas“, – Eltai teigė parlamento pirmininkė, akcentuodama, kad ambasados vadovą Varšuvoje būtina rasti greitu metu.

„Jeigu čia yra vienintelis sprendimas (ELTA – kreiptis į KT), tai rodo, kad aukščiausi valstybės politikai nesugeba susitarti dėl gyvybiškai Lietuvai svarbių klausimų, o ambasadoriaus klausimas yra vienas iš jų“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkės teigimu, prezidentui vis atmetant užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teiktus kandidatus į ambasadorius, procesas užsitęsė ir Lietuvos diplomatai tapo „politinių kovų įkaitais“.

„Tikiuosi, kad atsiras pakankamai atsakomybės jausmo nebekurti sąmokslo teorijų, nebekaltinti įsivaizduojamų užkulisinių grupių, o atrasti jėgų sutarti dėl vieno ar kito kandidato ir galų gale uždaryti šį klausimą“, – vylėsi ji.

Vis dar netyla ginčas dėl Lietuvos ambasados Lenkijoje

Prezidentūra ir valdantieji jau mėnesį ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai labai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau keturi mėnesiai neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Tai įmanomas kelias, bet puikiai suprantame, kad jis yra labai ilgas.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Gruodžio viduryje dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.

Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.