Žydrūnas Ilgauskas – tik dar vienas indikatorius paskatinęs jau daug metų Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl dvigubos pilietybės. Tiesa, teiginiai, kad krepšininkui bus atimta Lietuvos pilietybė, nes jis tapo Jungtinių Valstijų piliečiu, prasilenkia su teisybe, sako Konstitucinio Teismo pirmininkas. Pasak jo, būti kitos šalies piliečiu yra asmens valios paraiška, tad jei jis žengia tokį žingsnį, automatiškai netenka Lietuvos paso, nes mūsų Konstitucija daugybinės pilietybės neleidžia.

„Iš tiesų tai nėra pilietybės atėmimas, iš tiesų, tai yra vienas iš pilietybės netekimo pagrindų“, – sako Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Nepaisant to, sujudo net prezidentūra. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pateikė pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų dvigubą pilietybę ypač valstybei nusipelniusiems Lietuvos piliečiams. Konstitucinio Teismo pirmininkas nesiima vertinti ar tokios pataisos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

„Negaliu komentuoti jokių siūlymų, kurie gali tapti įstatymu ir kuriuos po to gali tekti vertinti KT“, – teigia D. Žalimas.

Pilietybės įstatymo pataisos 2010 metais Seime jau buvo priimtos. Ir tada D. Grybauskaitė jas vetavo, argumentuodama Konstitucijos nuostatomis, kurios numato tik retas išimtis suteikiančias teisę į dvigubą pilietybę: asmenims bėgusiems nuo sovietų režimo, tremtinių vaikams, užsienio pilietybę įgijusiems automatiškai, gimstant arba per santuoką. Tada Seimas jas buvo išplėtęs – įstatymas leido Lietuvos pilietybę išsaugoti žmonėms, tapusiems ES ir NATO šalių piliečiais.

Dabar prezidentė pati siūlo įteisinti ypatingus nuopelnus, kurie leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Ypatingais nuopelnais būtų laikomas indėlis į Lietuvos valstybingumo stiprinimą, šalies autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimas, tačiau kiek žmonių tuo gali pasigirti? Juk iš Lietuvos per nepriklausomybės laikotarpį išvyko tūkstančiai piliečių, kurie susikūrė gyvenimą kitose šalyse, panoro tapti jų piliečiais, tačiau kartu nori išsaugoti ir savo prigimtinę teisę būti lietuviais. Jų šios įstatymo pataisos nepaliečia, o prezidentės siūlymai, pasak kai kurių politikų, vėl sukuria valdžios malonės įspūdį, kai bus vertinama, kas ir kiek nusipelnė būti išskirtinis ir turėti dvigubą pilietybę.

Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius sako, kad prezidentė pataisomis tik bando lopyti spragas. Jo teigimu, kasmet Lietuvos paso netenka šimtai žmonių, tačiau problema prisimenama tik tuomet, kai paliečia garsesnį žmogų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad norint plačiau taikyti dvigubą pilietybę, reikia keisti pagrindinį šalies įstatymą. O tą galima padaryti tik referendumu. Jis organizuojamas arba surinkus 300 tūkstančių piliečių parašų, arba galimybę inicijuoti referendumą turi ir Seimas, jei tam pritartų ketvirtadalis parlamentarų.

L. Graužinienė sako, kad po biudžeto priėmimo Seime, surengs klausymus ir klaus parlamentarų, ar reikia referendumo dėl dvigubos pilietybės.

„Atskirai aš abejoju, ar įvyktų, bet jei jis vyktų su Prezidento rinkimais ar su Seimo rinkimais, manau, kad tada turėtų rezultatą. [...] Tai tas diskusijas aš tikrai, manau, kad bus laiko [pratęsti] po Kalėdų iki kitos sesijos“, – teigia L. Graužinienė.

Kad referendumas įvyks abejonių turi ne tik Seimo pirmininkė, bet ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Nesėkmės atveju, dvigubos pilietybės problemą tektų ilgam atidėti, tačiau referendumo idėją konservatoriai linkę palaikyti.

„Šiek tiek abejoju ėjimu į referendumą tikslingumu dėl to, kad, mano manymu, noras pakeisti Konstituciją taip, kad visiems būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę, Lietuvoje susidurs su skeptišku požiūriu ir referendumas gali nepavykti“, – įsitikinęs A. Kubilius.

Praėjusiais metais „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 55 procentai lietuvių pritaria Konstitucijos keitimui dėl dvigubos pilietybės. Tai reiškia, kad reikia tik politinės valios ir galbūt dvigubos pilietybės klausimas būtų išspręstas visiems laikams. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos pilietybės atsisakė 294 žmonės, dar 2674 įgijo kitos valstybės pilietybę. Tai – beveik trys tūkstančiai žmonių, kurie galbūt būtų likę Lietuvos piliečiais, jei mūsų šalis būtų jiems leidusi.