- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aktyvi narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), transatlantinių ryšių ir santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis stiprinimas, aktyvi narystė Europos Sąjungoje, strateginė partnerystė su Baltijos šalimis, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas, geros kaimynystės santykių stiprinimas – tai Ilgalaikiai Lietuvos Respublikos Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetai, kurių sąrašą patvirtino trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba.
Tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų sąraše yra taip pat yra įrašyta parama Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių reformoms ir euroatlantinės integracijos siekiams, aktyvi parlamentinė veikla vykdant laisvės ir demokratijos sklaidą, aktyvus dalyvavimas tarptautinių organizacijų parlamentinio matmens veikloje, siekiant efektyvaus ir plataus Lietuvos interesų atstovavimo ir kuo didesnio Lietuvos atstovų, einančių organizacijų vadovų ir aukščiausiosios politinės grandies pareigūnų pareigas, skaičius.
Lietuvos Seimas taip pat deklaruoja ryšių su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis stiprinimą.
Tarptautinio bendradarbiavimo prioritetais vadovaujamasi priimant sprendimus dėl Seimo narių dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose ir susitikimuose.
Seimo valdyba Ilgalaikių Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų sąrašui pritarė bendru sutarimu.
Siekia pasitelkti ir mokslo institutus
Seimas pavasario sesijoje ketina priimti Statuto pataisas, reglamentuojančias teisės aktų projektų ekspertinį vertinimą.
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba pritarė tokioms Statuto pataisoms, kurias pristatė Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis. Artimiausiu metu jas planuojama įregistruoti.
Statuto pataisų projekte siūloma nustatyti, kad įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada galėtų būti užsakoma tik dėl įstatymo projekto poveikio ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, žmogaus teisėms, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms teisinių santykių sritims. Siūloma, kad ekspertinio vertinimo būtų galima prašyti tik tuo atveju, kai įstatymo projektu numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius arba yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, ir įstatymo projekto iniciatoriai dėl reikalingų specialių ar mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nėra pateikę išsamaus numatomo teisinio reguliavimo poveikio.
Beje, pagal šiuo metu galiojančias normas įstatymo projekto ekspertinio įvertinimo išvada yra gaunama Viešųjų pirkimo įstatymo nustatyta tvarka vykdant viešojo pirkimo procedūras.
Seimo nariai dažnai pastebi, kad dėl to išvados gavimas užtrunka, nėra tinkamai išnaudojami alternatyvūs ekspertinio vertinimo būdai – Seimo kanceliarijos padalinių ar valstybinių mokslinių tyrimų institutų kompetencija.
Todėl siūloma įstatymų projektų įvertinimui pirmiausia privalomai pasitelkti minėtus subjektus ir tik negavus jų ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo skelbti viešą kvietimą teikti išvadas.
Taip pat Seimo Statute siūloma nustatyti, kad jeigu buvo gautos Seimo kanceliarijos padalinių ar valstybinių mokslinių tyrimų institutų išvados arba baigėsi viešo kvietimo teikti išvadas terminas, teisės akto projekto svarstymo procedūra būtų tęsiama, tokiu būdu užkertant kelią teisėkūros proceso vilkinimui.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teigiamai vertina siūlomas Statuto pataisas, nes, anot jo, būtų išvengiama viešųjų pirkimų procedūrų, kas dabar užima daug laiko, o neretai neatsiranda nė vieno dalyvio.
„Būtų prasmingai išnaudojamos Seimo specialistų kompetencijos, taip pat mokslo institutų bei kitų biudžetinių institucijų, kur telkiasi ekspertai, potencialas. Taip pat būtų išlaikoma galimybė ekspertizės pareikalauti 1/5 Seimo narių, kas yra neabejotinai svarbu opozicijos atstovams“, – Eltai sakė J. Razma.
Beje, Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra pasiūliusi Seimo valdybai sudaryti darbo grupę, kuri tobulintų teisės aktų projektų ekspertinio vertinimo procedūras.
Šiuo metu galiojančiame Seimo Statute yra nustatyta, kad jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas.
Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaitaitis: matau, kad Skvernelis nerimsta10
Nešventiškos Kalėdų išvakarės vos pradėjusioje dirbti koalicijoje. Remigijus Žemaitaitis grasina, kad jo nepaskyrus į Seimo vadovybę, Seimo Pirmininko postą reikėtų atimti ir iš Sauliaus Skvernelio. Šis ragina susik...
-
Jei ne Šimonytė, tai kas?11
Konservatoriai prieš didžiąsias metų šventes sulaukė nemalonių naujienų. Ekspremjerė Ingrida Šimonytė, laikyta pagrindine kandidate į partijos pirmininkes, paskelbė nesieksianti šio posto ir atsitrauksianti į užkulisius....
-
Politologai: Šimonytės sprendimas gali lemti krizę dešiniajame partijos flange12
Buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio...
-
Pavilionis sieks konservatorių partijos pirmininko posto13
Konservatorius Žygimantas Pavilionis sieks tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku. Apie tai politikas pranešė antradienį socialiniame tinkle „Facebook“. ...
-
Mano, kad Blinkevičiūtė nedalyvaus socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose5
Artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, kairiosios politinės jėgos nariai neabejoja, kad tarp siūlomų kandidatų atsidurs premjero Gintauto Palucko ir dabartinės lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pavardės. Visgi, social...
-
Šimonytė nekandidatuos į konservatorių partijos pirmininkus77
Ekspremjerė Ingrida Šimonytė nusprendė nekandidatuoti į Tėvynės Sąjungos sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus. ...
-
Su Nyderlandų kolega susitikęs Paluckas vylėsi, kad NATO sutars dėl 3 proc. BVP gynybai9
Rukloje su Nyderlandų premjeru Dicku Schoofu (Diku Šhofu) susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas vylėsi, kad NATO būsimame viršūnių susitikime sutars dėl mažiausiai 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finan...
-
Kubilius: yra signalų, kad Rusija agresijai prieš Vakarus gali pasiruošti per penkerius metus31
Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Vakarų Vyriausybių vadovus ragina suklusti. ...
-
Palucko patarėjais dirbs buvęs parlamentaras Jukna bei teisininkas Radčenka3
Premjero Gintauto Palucko patarėjų komandą papildė teisininkas, publicistas Aleksandras Radčenka bei buvęs europarlamentaras Vigilijus Jukna. ...
-
Lietuva Ukrainos telekomunikacijų sektoriaus atkūrimui skiria 20 tūkst. eurų6
Lietuva į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Specialųjį fondą Ukrainai, skirtą karo nuniokotam šalies telekomunikacijų sektoriui atkurti, perveda 20 tūkst. eurų. ...