Seimo teisininkai siūlo koreguoti susirinkimų prie valdžios institucijų derinimo procedūras

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo koreguoti rugpjūčio mėnesį įregistruotas Susirinkimų įstatymo pataisas, kuriomis siūlomas naujas susirinkimų prie valdžios institucijų derinimo modelis.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklansantys parlamentaras Andrius Kupčinskas ir Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas Susirinkimų įstatymo pakeitimo projektu pasiūlė prie institucijų, su kurių atstovais derinamas pranešimas apie organizuojamą susirinkimą, papildomai priskirti Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijas, jeigu susirinkimas planuojamas „šių institucijų prieigose“, kad jos būtų operatyviai ir privalomai informuojamos, pateikiant visą medžiagą apie tokio susirinkimo turinį, dalyvių skaičių ir kitą reikalingą informaciją.

Įregistruotame projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pagrindinis teigiamas rezultatas – siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus“. Seimo teisininkų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas keliais aspektais.

„Atsižvelgiant į Konstituciją, pagal kurią valstybės valdžią vykdančios institucijos yra ne tik Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, bet ir teismai, svarstytina, ar pranešimai apie susirinkimus, organizuojamus prie teismų pastatų, neturėtų būti derinami ir su atitinkamo teismo administracijos ar Konstitucinio Teismo kanceliarijos įgaliotais asmenimis, juolab kad vienodas teisinis reguliavimas visų valstybės valdžios institucijų atžvilgiu yra nustatytas ir Susirinkimų įstatyme, pagal kurį susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie valstybės valdžios institucijų, įskaitant teismus, pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai iki šių pastatų“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.

Seimo teisininkai turi pastabų ir dėl projekto suderinamumo su Teisėkūros pagrindų įstatymu.

„Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą tikslingumo principą, kuriuo, be kitų teisėkūros principų, privalo vadovautis teisėkūroje dalyvaujantys subjektai, ir turint omenyje projekto aiškinamajame rašte nurodytą „siekį išvengti neramumų, agresijos ir riaušių“, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte numatytas valstybės valdžios institucijų kanceliarijų atstovų dalyvavimas derinant pranešimus apie prie tų institucijų organizuojamus susirinkimus (jų laiką) negalėtų užtikrinti, kad toks tikslas būtų pasiektas, nes šie atstovai negalėtų, siekdami užkirsti kelią kilti riaušėms ar kitokiems neramumams, neleisti piliečiams įgyvendinant konstitucinę susirinkimų laisvę prie tų institucijų organizuoti taikių teisėtų susirinkimų“, – sakoma Seimo teisininkų išvadoje.

Jų nuomone, projektas papildytinas nuostata, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūros baigiamos pagal tas pačias taisykles, pagal kurias buvo pradėtos“.

Šiuo metu galiojančiame Susirinkimų įstatyme numatyta, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas.

Seimo nariai A. Kupčinskas ir P. Saudargas prie derinančių institucijų siūlo priskirti papildomai Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų įgaliotą asmenį, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. Pasak jų, įstatymo projekto rengimą paskatino šių metų rugpjūčio mėnesio „antivalstybiniai įvykiai prie Seimo“, kai „Seimo kanceliarija nebuvo deramai informuota apie tai, kad proteste dalyvaus 5 tūkst. žmonių vietoje planuoto 1 tūkst.“.

Jeigu Seimas pritartų siūlomoms Susirinkimų įstatymo pataisoms, būtų numatyta, kad „pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas bei Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose“.

Seimo narys A. Kupčinskas ir Seimo vicepirmininkas P. Saudargas siūlo, kad Susirinkimų įstatymo pataisos įsigaliotų  2022 m. sausio 1 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Antanas

Antanas portretas
Konservatoriai te galvas sau susiderina, ir taip turim gana griežtą Susirinkimų įststymą. Tokios siūlomos pataisos reiškia tik viena, kad valdantieji ne tik realiai bijo tautos, bet ir kėsinasi į žmonių teises, tyliai vyksta sparti valstybės lukašezacija.

V

V portretas
Perskaičius kyla dvi "eretiškos" mintys - IŠRINKTA valdžia jau susitapatino su VALSTYBE . Tai jo čia smulkinatės - uždrauskit protestus įstatymu ir apsitverkit tvora .

Anonimui Pydarui

Anonimui Pydarui portretas
Jau nereikia nei liaudies, nei tautos - jie viska nustato, kaip reikia gyventi šioje šalyje
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių