Signataras Z. Vaišvila siūlo atšaukti referendumą dėl dvigubos pilietybės

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ragina Seimą pasielgti garbingai ir atšaukti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Jis siūlo parengti ir pateikti viešam Tautos svarstymui konstitucinio Pilietybės įstatymo projektą ir tik po viešo svarstymo pateikti jį Tautos referendumui.

Z. Vaišvilos vadovaujama Lietuvos visuomenės tarybos valdyba kreipėsi į Seimo valdybą, prašydama atšaukti referendumą, nes „Lietuvos piliečiams nepateiktas šiuo referendumu siūlomame priimti Konstitucijos 12 straipsnio pakeitime nurodyto konstitucinio įstatymo projektas“.

„Todėl Lietuvos piliečiams siūloma balsuoti už įstatymo projektą, su kuriuo jie nėra supažindinti“,- sako Z. Vaišvila.

Eltos paklaustas, ar nėra pavėluotas toks siūlymas, nes jau yra prasidėjęs išankstinis balsavimas, Kovo 11-osios Akto signataras sakė, kad Seimas gali tokį sprendimą priimti ypatingos skubos tvarka, rytoj, ketvirtadienį.

Lietuvos visuomenės tarybos nuomone, šis referendumas yra labai svarbus Lietuvos valstybės ateičiai, mūsų išeivijos ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių santykiams, tačiau paskelbtas neatsakingai ir nekorektiškai.

„Visų pirma dėl to, kad Seimas siūlo pritarti konstituciniam įstatymui dėl pilietybės įgijimo ir netekimo, tačiau šio įstatymo projekto balsuojantiems nepateikė“,- sakė Z. Vaišvila.

Jo teigimu, Seimas gegužės 12 d. siūlo balsuoti už abstrakčią formuluotę, kuri ne tik pažeidžia Lietuvos piliečių ar turinčių teisę į šią pilietybę asmenų, gyvenančių ne ES ir ne NATO šalyse, teises, skirsto Lietuvos piliečius į skirtingų teisių grupes, bet ir apgaudinėja balsuojančius.

„Viešai teigiama, kad siekiama „išsaugoti Lietuvos pilietybę“, tačiau nutylima, kad niekas iš Lietuvos piliečio neatima turimos pilietybės ir teisės į ją. Tik pats žmogus gali ir turi teisę pasirinkti kitos šalies pilietybę. Nevykdant Konstitucijoje išdėstytų Lietuvos piliečio pareigų, pilietybė prarandama, kaip ir numatyta daugelyje šalių, jei asmuo įgyja kitos valstybės pilietybę. Šis referendumas, jo šalininkų ir oponentų diskusija yra be turinio, t.y. be konstitucinio įstatymo, kuriuo turi būti nustatyta Lietuvos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarka ir kuriuo būtų sprendžiami kelių pilietybių turėjimo šalininkų ir priešininkų ginčai. Tai supriešina Lietuvos piliečius, gyvenančius Lietuvoje ir išvykusiuosius“,- sako Z. Vaišvila.

Viešai teigiama, kad siekiama „išsaugoti Lietuvos pilietybę“, tačiau nutylima, kad niekas iš Lietuvos piliečio neatima turimos pilietybės ir teisės į ją. Tik pats žmogus gali ir turi teisę pasirinkti kitos šalies pilietybę.

Trečiadienį spaudos konferencijoje Seime jis kalbėjo apie „nesąžiningą Lietuvos valdžios institucijų elgesį Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu“.

„Lietuvos valstybė neturi jokios moralinės teisės nespręsti Lietuvos piliečių pilietybės išsaugojimo klausimo įgyjant kitos valstybės pilietybę Lietuvos piliečiams pagal kilmę, kurie ir dėl Lietuvos valdžios kaltės buvo priversti po 1990 m. kovo 11 d. išvykti iš Lietuvos, tačiau negali neatsižvelgti ir į interesus tų, kurie liko gyventi Lietuvoje. Visa tai turi būti įvardinta ir išspręsta konstituciniame įstatyme, kurio projekto Seimas nepaskelbė, tačiau už kurį balsuoti siūlo referendumo dalyviams. Tai yra didžiulė Seimo nepagarba Tautai“, - mano Z. Vaišvila.

Jo nuomone, konstituciniu įstatymu turėtų būti sprendžiami ir kiti dabartinės redakcijos Pilietybės įstatymo nelogiškumai ir prieštaravimai, kaip antai - „suteikiama teisė išsaugoti Lietuvos pilietybę sudarant santuoką su kitos valstybės piliečiu ir įgyjant tos valstybės pilietybę, bet Lietuvos pilietybės neišsaugant, jei iš Lietuvos išvykę sutuoktiniai Lietuvos piliečiai tapo kitos valstybės piliečiais; iš Lietuvos su tėvais išvykę jų vaikai netenka Lietuvos pilietybės, jei įgijo kitos valstybės pilietybę, tačiau tų pačių tėvų užsienio valstybėje gimę vaikai turi teisę į kitos valstybės ir Lietuvos pilietybę, kt.“.

Kovo 11-osios Akto signataro Z. Vaišvilos teigimu, kitas Seimo paskelbtas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo yra „populistinis ir esminių Lietuvos valstybės problemų nesprendžia, tokiais referendumais nukreipiamas Lietuvos piliečių dėmesys nuo esminių problemų“.

„Tačiau Lietuvos visuomenės taryba sveikina kiekvieną tiesioginio valstybės valdymo veiksmą, t.y. Lietuvos piliečių dalyvavimą referendumuose, todėl ragina Lietuvos piliečius aktyviai dalyvauti abiejuose 2019 m. gegužės 12 d. referendumuose ir balsuoti pagal savo sąžinę ir apsisprendimą“, - sako Kovo 11-osios Akto signataras Z. Vaišvila.

Jo nuomone, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas dirbo sąžiningiau, nes korektiškai paskelbė 1991 m. vasario 9 d. visuotinę apklausą, pateikdamas Lietuvos piliečiams siūlomo priimti konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos valstybės projektą.

Kaip pastebi Z. Vaišvila, šį projektą, kuriam 1991 m. vasario 9 d. pritarė Lietuvos piliečių dauguma, 1991 m. vasario 11 d. Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas priėmė kaip Lietuvos Respublikos konstitucinį įstatymą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pensininke

Pensininke portretas
TOTAL KOSMAR. VALSTIECIAI GALUTINAI SU SKVERNELIU PRIEKYJE PRARADO MANO PASITIKEJIMA. ATEITY ATKREIPSIU DEMESI I VISUOMENINIUS KOMITETUS, KURIE OLIGARCHU KORUMPUOTU PARTIJU IGNORUOJAMI. MOJUOJAMA SU SAUKSTAIS PO PIETU.

Marksas

Marksas portretas
Kaip ir buvo numatyta, KGBistų,, kurmiai" sujudo.. na, na - atidirbinėkit,, kremliaus tvartui"... che, che....

Vida

Vida portretas
Ne piktas,o ismintingas.
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių