ELTA kandidatų į Seimą debatų metu dalies politinių jėgų atstovų pasiteirauta, ar jie pritaria aštrias diskusijas viešojoje erdvėje keliančios Stambulo konvencijos ratifikavimui.

Tiek Nacionalinio susivienijimo kandidatų sąrašo lyderis Vytautas Sinica, tiek Tautos ir teisingumo sąjungą (centristų, tautininkų) į rinkimus vedantis Artūras Orlauskas šios tarptautinio dokumento ratifikavimui nepritartų.

Stambulo konvencijai nepritaria ir socialdemokratas Gintautas Paluckas. Tiesa, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dar 2018 m., vadovaujant G. Paluckui, skelbėsi pritarianti konvencijai ir ragino partijos narius imtis priemonių, jog dokumento ratifikavimas būtų paspartintas. 2020 m. LSDP rinkimų programoje taip pat buvo įtraukusi Stambulo konvencijos ratifikavimą, šių metų programoje pastarojo tikslo neliko.

Tuo metu ELTA debatuose dalyvavusi ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą į Seimą vedanti premjerė Ingrida Šimonytė laikėsi priešingos pozicijos, nei oponentai.

„Pritariau šitos (kadencijos metu – ELTA), pritarsiu ir kitos“, – sakė ji, atsakydama, ar pritartų Stambulo konvencijos ratifikavimui.

ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) kovą nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais kreipėsi Seimas.

KT, vertindamas Stambulo konvencijos nuostatas, pabrėžė, kad dokumentą ratifikavusios šalys įsipareigoja apsaugoti asmenį nuo smurto, nepaisant asmens lyties, asmeniui priskiriamų stereotipinių tam tikrai lyčiai visuomenės dalies nuomone būdingų vaidmenų, elgsenos, veiklos, bruožų, lytinės tapatybės.

Teismas byloje dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai nurodė, kad minimu dokumentu nėra siekiama keisti konstitucinės šeimos sampratos.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.