Kaip teigiama Seimo pranešime, parlamento vadovė susitikime pabrėžė visapusio saugumo prioritetus ir iššūkius, kylančius tiek dėl išorinių grėsmių, tiesiogiai susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, tiek dėl jo šokusios infliacijos įtakos šalies vidaus įtampoms.

Pasak jos, kadangi saugumas apima ne tik išorinę, bet ir vidaus dimensijas, lygiai svarbu ieškoti išeičių ir amortizuoti infliacijos poveikį žmonėms, telkti paramą svarbiais vidaus politikos klausimais ir priimti kitų ne mažiau svarbių sprendimų ekonomikos, energetikos, žmogaus teisų ir demokratijos srityse.

„Būtent saugumas bus aukščiausioje darbotvarkės vietoje kitą savaitę prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje. Būtent šie klausimai dominavo ir pavasario sesijos metu, kuri pasižymėjo svarbiais, prasmingais ir labai dažnai skubiais sprendimais, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen. – Jie buvo nukreipti į šalies saugumo ir gynybos stiprinimą, tarptautinės bendruomenės, visų pirma, kitų valstybių parlamentų telkimą padėti Ukrainai ir stabdyti Rusijos agresiją. Taip pat į įvairiapusę pagalbą pabėgėliams ir pagalbą Lietuvos žmonėms jaustis saugiau, priimant būtinus įstatymus ir biudžeto pakeitimus“.

Būtent saugumas bus aukščiausioje darbotvarkės vietoje kitą savaitę prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje.

Seimo pirmininkė pažymėjo, kad geopolitinių iššūkių akivaizdoje priimdamas sprendimus Seimas rodė pavyzdinę vienybę, rezultatų davė ir iki šiol dar tokia intensyvi nebuvusi visų lygių parlamentinė diplomatija.

„Aiškiai ir pati suvokiau, kad svarbiausia buvo nebijoti formuluoti pasiūlymus, net ir tokius, kurie laužo nusistovėjusį konsensusą, ir telkti koalicijas jiems įgyvendinti“, – teigė ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, dar karo pradžioje Seimas ragino taikyti sankcijas naftai, nenuilstamai spausti Rusijos ir Baltarusijos režimus, Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą, Rusijos veiksmus Ukrainoje pripažinti genocidu, o pačią Rusiją – terorizmą remiančia valstybe, bei įsteigti specialų tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams tirti.

„Galiausiai mano ir kolegų iš Latvijos ir Estijos apsilankymas Kyjive praėjus vos 1 mėnesiui nuo karo pradžios savotiškai pralaužė kitų politikų baimės ledą ir paskatino taip ukrainiečiams svarbių solidarumo vizitų virtinę“, – teigė Seimo pirmininkė.

Parlamento vadovės teigimu, Maskva akivaizdžiai tikisi, kad artėjant žiemai ir augant energetinių resursų kainoms ES ir NATO strateginė kantrybė išblės, todėl būtina toliau visapusiškai remti Ukrainą ir išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį šiai kovai laimėti.

„Mūsų tikslas – būti dar stipresniems, kai karo Ukrainoje dulkės nusės. Tam yra visos galimybės: Švedijos ir Suomijos narystė NATO, išaugęs supratimas tarp Aljanso sąjungininkų dėl NATO rytinių valstybių gynybinių poreikių, sumenkęs Rusijos vaidmuo tarptautinėje arenoje. Reikia tik Ukrainos pergalės. O ji, neabejoju, bus“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Su Lietuvos diplomatinių atstovybių, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ir konsulinių įstaigų vadovais pirmadienį taip pat susitiko prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.