Anot jo, tai leistų užtikrinti saugumo politikos tęstinumą ir pasiekti platų sutarimą, kokiomis lėšomis bus finansuojami papildomi poreikiai.

„Manau, būtinai reikėtų (atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą – ELTA), nes tai yra ne vienos partijos reikalas. Tėvynės gynyba yra visų mūsų reikalas. Kuo didesnis spektras žmonių bus įtraukti į diskusiją ir aptarimą, ir partijos pasirašys – tai tikrai Lietuvai nuo to bus didesnis saugumas, nes tai yra tęstiniai projektai“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ sakė A. Sysas.

„Nežinau, kas 2028 metais Seimo rinkimuose bus laimėtojas – bet kokiu atveju, ginti tėvynę vis tiek reikės. Negalima vienai partijai priimti tokį sprendimą. Juo labiau, kalbame apie tai, iš kur paimsime pinigų ir kas už tai sumokės“, – dėstė jis.

Anot jo, atnaujinus parlamentinių partijų susitarimą, atsirastų ir daugiau aiškumo – todėl netikėtai į viešąją erdvę pateikiami sprendimai, neparemti jokiais finansavimo šaltiniais, sulauktų mažiau kritikos.

„Mano galva, tai yra pirmaeilis dalykas – susitarimas tarp partijų, kad būtų pasirašyta ir bent jau šita tema nepiktnaudžiaujama rinkimuose“, – samprotavo BFK pirmininkas.

Pirmas etapas – derybos koalicijoje, vėliau – kalba su partijomis

Kiek anksčiau interviu Eltai finansų ministras Rimantas Šadžius gyrė buvusios Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės iniciatyvą sukviesti visų partijų bei verslo, darbuotojų atstovus diskusijoms dėl gynybos finansavimo šaltinių. Klausiamas, ar panašiu principu galėtų sekti ir ministras pirmininkas Gintautas Paluckas – pakviesti debatui dėl naujo parlamentinių jėgų susitarimo – A. Sysas nesiima svarstyti.

„Reikėtų geriausiai apie tai paklausti Gintauto Palucko, gal jis jau veda kažkokias derybas. Manau, kol kas anksti apie tai kalbėti, nes jie daro namų darbus, rašo (Vyriausybės programos įgyvendinimo – ELTA) priemonių planus, skirsto kažkur stalčiuose likusius eurus, kuriuos galima būtų panaudoti papildomų įsipareigojimų vykdymui. Ir, manau, bus sekantis etapas derybos koalicijoje“, – kalbėjo Seimo narys.

„O tada dar vienas etapas galėtų būti – kalba su kitomis partijomis, partijų atstovais, kaip siekti tų tikslų, kuriuos kelia mums pasaulio iššūkiai, ponas prezidentas Trumpas ir Nausėda“, – akcentavo A. Sysas.

ELTA primena, kad Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus 2026-2030 m. laikotarpiu krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas paragino socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl saugumo politikos. Konservatoriai siūlo dokumente įtvirtinti aiškų planą, kaipo bus siekiama VGT tikslų.

Valdančiųjų atstovai tokius siūlymus sutiko nevienareikšmiškai. Premjeras G. Paluckas tikino, jog tokie, anot jo, abstraktūs dokumentai turi menkai apčiuopiamą vertę.

„Šiandieną mes kalbame apie realų poreikį, realų finansų poreikį, realius planus, realius terminus. Ir čia reikalingas ne kažkoks tai abstraktus susitarimas, o balsai (Seime – ELTA), pateikus sprendimų projektus“, – trečiadienį Vyriausybėje teigė G. Paluckas.

Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sutinka, kad politinių jėgų sutarimas gynybos klausimais yra svarbus, tačiau socialdemokratė pažymėjo, jog skubėti šiuo klausimu nereikėtų.

2022 m. daugelis parlamentinių partijų pasirašė atnaujintą susitarimą dėl gynybos. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.

Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.