Maskvos sprendimą iškelti bylas Lietuvos teisėjams Europos Komisijos narys vadina politiškai motyvuoti kerštu, ir tikina, kad teisėjai gali jaustis saugūs Europos Sąjungoje.

„Lietuvos teisėjai mūsų mintyse yra Europos teisėjai, tad tokia ataka prieš juos yra ataka prieš visą Europos Sąjungą“, – interviu BNS sakė D. Reyndersas.

Išskirtiniame interviu eurokomisaras taip pat pristatė Briuselio planus sukurti sertifikatą, kuris imunitetą nuo koronaviruso arba neigiamą testą turintiems žmonėms leistų laisvai keliauti po Europos Sąjungą. Pasak D. Reynderso, šalys galės pačios nuspręsti, ar šis dokumentas turėtų žmonėms atverti duris į renginius šalies viduje.

Interviu eurokomisaras davė antradienio vakarą, susitikimo su Seimo nariais išvakarėse. Su Lietuvos parlamentarais D. Reynerdsas daugiausia žada diskutuoti apie Europos Komisijos parengtą ataskaitą apie teisės viršenybės padėtį valstybėse narėse.

– Rytoj jūs susitiksite su Seimo komitetų nariais. Kaip galėtumėte keliais punktais apibendrinti pagrindinę žinią, kurią jiems perduosite?

– Pirmiausia aš padėkosiu parlamentui už tokią galimybę, nes ji yra ilgo proceso, ciklo dalis. Kasmet aš sieksiu kontaktuoti su parlamentu, kad pamatytume, kokį dialogą galime sukurti įgyvendindami teisės viršenybę ir, kokius patobulinimus galime atlikti. Taigi, mano pirmoji žinia yra – saugokite teisės viršenybę ir diskutuokite apie ją skirtinguose komitetuose – Teisės ir teisėtvarkos, Europos reikalų ir kituose.

Antrasis aspektas yra apibūdinti situaciją ir mūsų žinutė yra tokia, kad mes ataskaitoje apie Lietuvą susidarėme gana gerą nuomonę apie teisės viršenybės būklę čia, bet yra tam tikrų specifinių problemų ar pastebėjimų. Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie žiniasklaidą, mes sakome, kad yra svarbu skelbti daugiau informacijos apie žiniasklaidos priemonių savininkus, apie jų nuosavybę. Tai sukurtų galimybę kalbėti apie skaidrumą šioje srityje ir leistų kalbėti apie labai tikslią ir aiškią problemą.

Aš mačiau kiek diskusijų sukėlė paskutinės pataisos, reguliavusios lobistinę veiklą, tad yra labai svarbu užtikrinti, kad tokie nutarimai ne tik yra priimami, bet, kad jie yra ir efektyvūs bei realiai pritaikomi. Tokia būtų antra žinutės dalis.

Trečioji dalis bus apie tai, kad mes ir toliau dirbsime kartu pritaikant naujus įrankius. Pavyzdžiui, Lietuvoje nekilo jokios problemos su Europos prokuratūros pareigomis. Daugelyje parlamentų aš prašiau priimti įstatymus, kurie leistų pritaikyti Europos Sąjungos normas dėl Europos prokuratūros ir paskirti deleguotuosius prokurorus. Lietuvoje visi reikiami įstatymai buvo priimti ir, jeigu aš neklystu, paskirti trys iš keturių deleguotųjų prokurorų, tad viskas yra gerai. Šį procesą norime pradėti pirmąjį šių metų pusmetį, pasiruošimai jau turi prasidėti, nes greitai pradėsime leisti pinigus iš Europos Sąjungos fondų ir reikia kontroliuoti jų panaudojimą bei galimą pasinaudojimą jais, tirti galinčias atsirasti korupcijos bylas.

Lietuvos teisėjai mūsų mintyse yra Europos teisėjai, tad tokia ataka prieš juos yra ataka prieš visą Europos Sąjungą.

Prašau, diskutuokite apie teisės viršenybę ne tik su manimi, bet paverskite tai realia tradicija tarp parlamentarų ir pilietinės visuomenės narių. Pasižiūrėkite, kokie pastebėjimai yra ataskaitoje apie Lietuvą, kaip mes galime pagerinti situaciją, kokių naujų teisės aktų reikia, o gal reikia patikrinti, kaip kai kurie teisės aktai veikia. Nes žinote, įstatymai veikia ne vien tik dėl to, kad juos priimi.

Galų gale aš padėkosiu už pasiruošimą dirbti kartu su šiuo instrumentu, kurį mes sukūrėme. Nes mes turime dirbti kartu. Dabar mes kuriame antrąją ataskaitą ir toliau diskutuosime ją, tad mums labai svarbu sulaukti kuo daugiau informacijos tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos, tiek iš pilietinės visuomenės.

Prieš kiekvieną susitikimą su parlamentu aš bandau susitikti su žiniasklaida, nes yra labai svarbu, kad visuomenė ir skirtingos organizacijos žinotų, kad įmanoma prisidėti prie mūsų veiklos ir nesvarbu, ar turi neigiamų, ar teigiamų pastebėjimų. Mes savo ataskaitoje stengiamės apibūdinti tiek gerus, tiek blogus pokyčius per metus ir yra labai svarbu, kad pasikalbėtume apie tai, kad, pavyzdžiui, aš skaičiau antikorupcinės strategijos programą, tačiau galima pamatyti ir tai, kad tam tikrose vietose ji vėluoja, tad turime apie tai pasikalbėti ir suprasti, kur yra priežastys bei ką galima padaryti dėl tokio nacionalinio plano.

– Savo ataskaitoje išskyrėte pernai pavasarį nutikusią situaciją, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė nebuvo paskirta šio teismo pirmininke. Galų gale tuomet Konstitucinis Teismas pasakė, kad tokie veiksmai prieštaravo Konstitucijai. Ką ši situacija reiškia teisės viršenybės kontekste?

– Ataskaitoje yra aptariamos faktinės situacijos aplinkybės ir mes nekomentuojame dėl konkrečių veiksmų, nes norime matyti galutinį proceso rezultatą. Mums svarbu, ar įmanoma skirtingų institucijų atstovams sukurti realius debatus parlamente ir tik tada mes galime įvertinti rezultatą.

Tąkart situaciją išsprendė Konstitucinis Teismas, Europos Komisija gerbia Lietuvos teismo sprendimą ir teisės viršenybės ataskaitoje ir diskusijoje mes siekiame pamatyt,i ar yra pakankamai stabdžių ir atsvarų bei skirtingų saugiklių sistemoje. Galų gale, rezultatas turi būti tikra teisinės valdžios diskusija ir ne veltui pirmasis ataskaitos skyrius yra apie teismų nepriklausomumą, kokybę ir efektyvumą.

Toje situacijoje, kaip ir sakėte, Seimas galėjo atleisti Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, bet galiausiai diskusija įvyko ne tik politiniame lygmenyje parlamente, bet nukeliavo ir iki teismo, o mes teismui turime didžiausią pagarbą.

Didžiausias klausimas yra – ar įmanoma turėti visuomenėje tokias stiprias institucijas, kad Konstitucinio Teismo sprendimas galų gale susilaukti pakankamai pagarbos, tai yra labai svarbu. Tokiu pačiu būdu mes gerbiame Europos Teisingumo Teismo Liuksemburge sprendimus ir sakėme daugybę kartų, kad jie yra įpareigojantys. Diskusija parlamente yra svarbi, bet mums svarbiausias elementas yra visiška pagarba Konstitucinio Teismo sprendimui, kuri parodo, kad net ir vykstant karštiems debatams egzistuoja teisės viršenybė.

– Turite omenyje tai, kad įmanoma padaryti klaidų ir priimti netinkamų sprendimų, tačiau svarbiausia yra, kad būtų pakankamai saugiklių, kurie užtikrinti teisės viršenybę?

– Taip, svarbiausias mūsų ataskaitos tikslas yra pasižiūrėti ar egzistuoja gera sistema, geros struktūros ir mechanizmai. Čia turime tai, kad politinį sprendimą yra įmanoma peržiūrėti teisminėje sistemoje ir patikrinti, ar jis atitinka įstatymus. Tai ir yra teisės viršenybė. Galiausiai Konstitucinis Teismas tai ir padarė.

Jeigu mes turime tinkamą struktūrą kovai su korupcija, yra įmanoma su ja kovoti ir nagrinėti teismuose korupcines bylas. Galima kritikuoti atskiras bylas, bet svarbiausia yra parodyti, kad ta struktūra egzistuoja ir, kad galima atsakomybėn patraukti visus, o ne tik dalį atsakingų asmenų.

Taip pat, kai kalbame apie žiniasklaidos pliuralizmą ir laisvę, tai yra labai gerai, bet galima kalbėti ir apie didelę jėgos koncentraciją tarp žiniasklaidos priemonių ar tam tikrų savininkų rankose. Kad tą padarytume, reikia patikimų mechanizmų ir būtent dėl to mes primygtinai raginame Lietuvą sukurti tikrą skaidrią sistemą dėl žiniasklaidos savininkų. Jeigu pažiūrėtume į baudžiamąją teisę, ten yra įvairiausių nusikaltimų – žmogžudystė, plėšimai ir taip toliau, bet jie neišnyksta dėl to, kad teismas juos uždraudžia. Svarbiausias elementas yra sistema, kuri yra pajėgi reaguoti, ką ir padarė Konstitucinis Teismas.

Žinoma, yra įmanoma padaryti klaidą, ar net daugiau nei klaidą, bet tam turi būti efektyvūs atsakas institucinėje struktūroje. Neabejotinai, teisės viršenybė yra tuomet, kai visuomenė valdo teisė, tik, kad tai egzistuotų reikia labai efektyvaus demokratinio proceso – laisvų rinkimų, atvirų diskusijų priimant įstatymus ir tų įstatymų atitikimo tiek Europos Sąjungos, tiek konstitucinei teisei, principams ir vertybėms.

Tačiau, jeigu yra priimamas įstatymas, tai dar nereiškia, kad ir jo taikymas yra teisingas, o jeigu taikymas nėra teisingas, tuomet reikia užtikrinti, kad žmonės galėtų kreiptis į nepriklausomą, kvalifikuotą ir efektyvų teisėją. Jei šios sąlygos yra, tuomet blogas įstatymo taikymas bus panaikintas teisme.

Dėl to mes ir nenorime vertinti atskiros situacijos tol, kol nėra priimamas galutinis sprendimas joje. Šiuo atveju, mes galime pasakyti, kad esame labai patenkinti Konstitucinio Teismo sprendimu.