Pasak E. Dobrovolskos, su Latvijos teisingumo ministru Janiu Bordanu ir Estijos teisingumo ministre Maris Lauri priimta vieninga pozicija įstoti į Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėtą Ukrainos bylą prieš Rusiją dėl įtarimų genocidu, pranešė Teisingumo ministerija.

E. Dobrovolska susitikime pabrėžė, kad negalima pavargti ieškant visų įmanomų priemonių padėti karo siaubiamai Ukrainai, kai dėl Rusijos tebevykdomos agresijos kasdien kenčia milijonai Ukrainos žmonių.

„Neturime teisės priprasti prie agresorių vykdomų siaubingų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, negalime pavargti stengdamiesi padėti šaliai, kuri šiandien kovoja už visos Europos demokratines vertybes ir laisvę“, – pranešime spaudai cituojama E. Dobrovolska.

Neturime teisės priprasti prie agresorių vykdomų siaubingų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, negalime pavargti stengdamiesi padėti šaliai, kuri šiandien kovoja už visos Europos demokratines vertybes ir laisvę.

Ministrės teigimu, Baltijos šalys gerai supranta laisvės kainą ir visada signalizavo Europai ir pasauliui apie Rusijos keliamą grėsmę, ir dabar reikia ne tik garsiai pasauliui kalbėti apie Ukrainoje Rusijos vykdomus karo nusikaltimus, bet ir sutelkti pastangas visiems įmanomiems teisingumo vykdymo formatams įgyvendinti.

Bendrame pareiškime penktadienį Baltijos šalių teisingumo ministrai griežtai pasmerkė Rusijos vykdomus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, civilių gyventojų žudynes ir įvardino bendrą tikslą – šių nusikaltimų vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 

Baltijos teisingumo ministrų bendru sutarimu, taip pat visose Baltijos šalyse bus draudžiami su tebevykdoma Rusijos agresija susiję simboliai. Seime šiuo metu svarstomos grupės parlamentarų pataisos dėl Rusijos karo simbolių uždraudimo.

Taip pat susitikimo metu ministrai aptarė specialaus tribunolo, skirto agresiją Ukrainoje planavusių ir jai vadovaujančių asmenų tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti, galimybę. 

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Lietuva inicijavo kreipimąsi į Hagos tribunolo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Lietuva tapo pirmąja valstybe, inicijavusia „Hagos procesą“ pagal Romos statutą, kuriuo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, prie jos prisijungė kitos Europos ir pasaulio šalys.

Taip pat Lietuvos prokuratūra yra pradėjusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų įvykdyto agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą. 

Teisingumo ministerija Europos Sąjungoje siūlo steigti specialų tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.

Teisingumo ministrė dėl to oficialiu laišku kreipėsi į Europos komisijos teisingumo komisarą Didier Reynders (Didjė Reindersą) ir Europos Sąjungos valstybių narių teisingumo ministrus.