„Bendradarbiaujame su valstybinėmis institucijos, visuomene ir verslais, stengiamės teikti paramą mūsų kariuomenei – tai vienas iš prioritetų, kaip ir humanitarinė pagalba. Mums šios pagalbos reikės iki pat pabaigos“, – spaudos konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį sakė ambasadorius Petro Bešta.

Pasak jo, parama reikalinga tiekti į Ukrainą maistą, vandenį, degalus, vaistus ir kitą pagalbą.

„Prašau ir toliau mus remkite“, – kvietė ambasadorius.

Jis teigė, kad per visą mėnesį, kai Ukrainoje tęsiasi kova, šalis jautė „drąsų, palaikantį broliškų Lietuvos žmonių petį“.

P. Bešta atkreipė dėmesį, jog Lietuvos parlamentas buvo vienas pirmųjų, rezoliucija parėmusių kandidatės statuso Europos Sąjungoje suteikimą Ukrainai bei neskraidymo zonos virš šalies įvedimą, o Lietuvos vyriausybė buvo pirmoji, suteikusi šaliai „Stinger“ raketas ir kitą pagalbą.

Jis taip pat paminėjo, kad Lietuvos parlamentarai, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai buvo pirmieji nuo karo pradžios atvykę į Ukrainą.

„Noriu iš visos širdies pasakyti: ačiū kiekvienam lietuviui, mes labai branginame jūsų paramą“, – sakė P. Bešta.

L. Balandžio / BNS nuotr.

ES ragina griežtinti sankcijas

Ambasadoriaus teigimu, nuo karo pradžios Ukrainoje kasdien žūsta ne tik kariai, bet ir nekalti civiliai gyventojai. Jų mirtys viršija karines netektis. Taip pat griaunami namai, mokyklos, ligoninės.

P. Beštos teigimu, Kremliui nesiseka vykdyti to, ką jis vadina specialiąja operacija, todėl bandoma šantažuoti Ukrainą sukeliant humanitarinę katastrofą.

„Tai brutalus putinizmo – XXI amžiaus nacizmo – veidas“, – teigė jis.

Tai brutalus putinizmo – XXI amžiaus nacizmo – veidas.

Pasak ambasadoriaus, vertinant pinigine išraiška, Ukrainos praradimai siekia 567 mlrd. JAV dolerių.

Nors nuo karo pradžios Vakarai įvedė pluoštą sankcijų Rusijai, Ukrainos ambasadorius jas ragina dar labiau griežtinti.

Anot P. Beštos, būtina užtikrinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, suteikti daugiau modernių oro gynybos sistemų, paskelbti energetinį embargą, atjungti visus Rusijos bankus nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

„Jei Europa nesugeba imtis ryžtingų sprendimų, tūkstančiai ukrainiečių mirs, o Europa toliau gyvens Rusijos invazijos baimėje“, – sakė diplomatas.

Dėl energetinių išteklių boikoto ES vyksta intensyvios diskusijos, mat kai kurios Bendrijos narės yra ypač priklausomos nuo rusiškų dujų.

Vis dėlto ambasadorius ragina jų atsisakyti kuo greičiau: „Dujų ir naftos embargo yra pagrindinis trumpo laikotarpio tikslas.“

P. Beštos teigimu, pajamomis iš energetinių resursų Kremlius finansuoja karą Ukrainoje.

Diplomatas pabrėžė, kad šiuo metu Kyjivo ir Maskvos derybose dėl taikos reikšmingų pokyčių nėra, nors neformalios diskusijos vyksta nuolat.

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.

Ambasadorius: Europa turi pajusti putinizmo brutalumą taip, kaip ukrainiečiai jaučia visą mėnesį

„Europa turi pajusti putinizmo brutalumą taip, kaip ukrainiečiai jaučia jau visą mėnesį. Ji turi priimti tuos sunkius, bet reikalingus sprendimus, tai yra sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos, suteikti Ukrainai modernių oro gynybos priemonių, paskelbti Putino režimui pilną energetinį embargo, atjungti visus Rusijos bankus nuo SWIFT bei atjungti Rusiją nuo pasaulio prekybinių tinklų ir uždaryti visus jūrų uostus rusų laivams“, – ketvirtadienį Ukrainos ambasadoje Lietuvoje apibendrindamas praėjusį karo mėnesį teigė ambasadorius.

„Šie dalykai trunka jau mėnesį, bet, deja, kai kurie politikai dar nesupranta, kad business as usual su Rusija nebėra ir nebegali būti. Ir niekada nebebus“, – tvirtino P. Bešta.