„Na, man atrodo, kad šioje vietoje inspekcija yra šiek tiek atitrūkusi nuo realybės ir dabartinėje situacijoje reikėtų ne bausti, ne gąsdinti, ne grasinti, o sudaryti visas įmanomas sąlygas išmokti lietuvių kalbą“, – ketvirtadienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

„Inspekcijos politikos aš nesuprantu“, – tvirtino ji.

Taip Seimo pirmininkė komentavo planus nuo 2024-ųjų kovo tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.

Inspekcijos politikos aš nesuprantu.

Apie patikrinimą skelbiama kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiųstame rašte. Jo kopiją antradienį paskelbė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Rašte teigiama, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“.

Dokumente taip pat pažymima, jog Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija gauna skundų dėl darbo vietose lietuvių kalba nebendraujančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pasak institucijos, „teisiniu požiūriu tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“.

Tokie inspekcijos planai sulaukė kritikos iš Vyriausybės kabineto narių – kultūros ministro Simono Kairio, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monika Navickienės bei A. Armonaitės. Pastaroji inspekciją kaltino empatijos stoka ir žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“.

Tuo metu inspekcijos viršininkas Audrius Valotka ketvirtadienį LRT radijui pažymėjo, jog patikrinimu siekiama užtikrinti, kad ukrainiečiams būtų sudarytos sąlygos mokytis kalbėti lietuviškai.

Pasak Užimtumo tarnybos, vasarį Lietuvoje dirbo 23,3 tūkst., o darbo ieškojo 3,7 tūkst. ukrainiečių.

Dešimtys tūkstančių ukrainiečių į Lietuvą atvyko pernai prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.