„Iš tikrųjų vakar buvo susitikimas su skirtingų frakcijų atstovais, nėra prieštaraujančių tam Konstitucijos pakeitimui, atrodo, kad yra rastas kompromisas. Bet, aišku, kai reikės svarstyti Vietos savivaldos įstatymą, kuriame bus apibrėžta konkrečiai, kaip atrodo visa ta mechanika, dizainas, kas ką veikia, kas ką vetuoja, kalbat apie savivaldybės tarybos darbą, ten bus niuansų vienas kitas“, – Žinių radijui teigė V. Mitalas.

Seimo vicepirmininkas mano, kad sutarimas dėl vietos savivaldos įstatymo taip pat bus surastas ir artimiausi savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks tiesiogiai.

„Iš esmės pats modelis iš skirtingų partijų atstovų suburtoje darbo grupėje yra sutartas, tai aš tikrai manau, kad tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje bus ir 2023, artimiausiu metu jie išliks, tos galios arba valdymo modelis liks gana panašus į tai, ką mes turėjome ir prie ko buvome įpratę. Gaila, aišku, kad anksčiau tai nebuvo padaryta, bet geriau vėliau negu niekad“, – sakė jis.

ELTA primena, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad Seimas ketina laikinai stabdyti nepaprastosios padėties klausimą, kad galėtų būti priimti trys konstituciniai įstatymai, tarp kurių – klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų. Seimo pirmininkės teigimu, po balandžio 20 d. vyksiančio balsavimo dėl Konstitucijos pakeitimų, nepaprastąją padėtį bus siekiama pratęsti.

Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per atitinkamas savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Pagrindiniame šalies dokumente būtų įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.