Šuns vedlio įteisinimas stringa

Judėjimo negalią turinčiai vilnietei Ajanai vokiečių aviganė Mulan nėra paprastas šuo. Po daugiau nei metų dresūros, ji taps asmenine asistente. Jos padedama, Ajana galės vaikščioti be ramentų, o jei kas nutiks, šuo galės net iškviesti pagalbą.

„Aš turiu gyvenimo džiaugsmą, turiu papildomą veiklą, ko anksčiau tikrai niekada nebuvo. Tai šunys asistentai gali atnešti ne tik man, bet ir kitiems žmonėms su negalia“, – kalbėjo vilnietė.

Šunys asistentai šeimininkus užsienyje lydi į ligonines, kavines, kitas įstaigas. Kad ir Lietuvoje būtų įteisinti tokie šunys, sukurta darbo grupė įstatymui parengti. Tačiau, anot Ajanos, darbai stringa dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės J. Jakštienės, kuri gegužę dirbo nuotoliniu būdu iš Ispanijos.

„Ji nuolat vėluoja, nuolat sutrumpina mūsų susitikimus, būtent dėl jos grafiko yra viskas nukeliama. Kodėl derinami grafikai pagal ją, kai jos nėra?“ – skundėsi Ajana.

Dėl šuns vedlio žmonės gali gyventi žymiai savarankiškiau. Ir aš norėčiau priminti, kad Lietuva yra įsipareigojusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai.

Kad trūksta laiko darbams, būdama Ispanijoje prisipažino ir pati viceministrė: „Trumpesnėm distancijom galiu prisijungti prie šios darbo grupės. Šie susitikimai dėl bendrų darbų srauto tik retės“, – teigė J. Jakštienė.

Neįgalieji – ne prioritetas?

Viceministrė Ispanijoje dirbo ne visą savaitę, būdavo, kad iš penkių darbo dienų dirbdavo tris, tačiau šuns asistento įstatymo laukiančius neįgaliuosius labiausiai įskaudino ši viceministrės frazė: „Tai nėra prioritetinis darbas. Mes tikrai norim, kad tie šunys asistentai atsirastų, bet prioritetinių darbų srautas yra be galo didelis ir rudens sesijoje jis tiktai augs“.

Rečiau vykstantys posėdžiai Ajanai kelia nerimą. Ir taip per porą mėnesių, anot jos, projekto rengimas nepasistūmėjo.

„Skaudu, liūdna, mes gal nesame pakankamai dideli, pakankamai svarbūs viceministrei, aš nežinau“, – sakė Ajana.

Viceministrės elgesys papiktino ir kinologijos centrą. „Tos kalbos išties ne tiktai mane vieną žeidžia. Žeidžia ir tuos asmenis, kuriems šita paslauga yra būtina. Ir išties taip neturėtų būti, tai – tam tikri prioritetai ir netgi, sakykime, šis prioritetas yra vienas iš svarbesnių“, – kalbėjo Vytautas Gustaitis, Baltijos kinologijos centro vadovas.

Anot kinologų, politikams ir valdininkams jie surinko informaciją, kaip įteisinti šunys asistentai užsienyje, bet įstatymo rengimas vis tiek stringa. „Esame labai didelį darbą padarę, mes susižinojome, kaip kitose valstybėse viskas vyksta. Ir sakėme: imkite šitą patirtį ir adaptuokite Lietuvoje. Bet namų darbai atlikti tik iš mūsų pusės“, – teigė V. Gustaitis.

Kad Lietuvos valdžia neturi delsti su šuns vedlio įteisinimu, sako ir žmogaus teisių ekspertai.

„Dėl šuns vedlio žmonės gali gyventi žymiai savarankiškiau. Ir aš norėčiau priminti, kad Lietuva yra įsipareigojusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai, kurioje yra labai aiškiai pasakyta, kad valstybė privalo viską daryti, kad žmonės su negalia gyventų kuo savarankiškiau“, – kalbėjo Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertas Jonas Ruškus.

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, neįgalieji yra ministerijos prioritetas. Darbų dėl jų gerovės padaryta nemažai. Bet toliau kartojo, kad iš kur dirba viceministrė, jai nesvarbu: „Ar vienas viceministras jungiasi iš Lietuvos, būdamas nuotoliu, ar iš Ispanijos, būdamas nuotoliu, man nebuvo skirtumo darbo organizavimo prasme, nes visi dirba dabar nuotoliu“.

Tik dėl viceministrės pasisakymo, kad neįgalieji – ne prioritetas, M. Navickienė nesidžiaugia: „Aš manau, kad tikrai turime galvoti apie žodžius, kurie yra pasakomi, ir aš tiktai galiu pasakyti, kad neįgalieji, šeimos, kurios augina negalią turinčius vaikus arba prižiūri tuos asmenis, kurie turi negalią, ir man, ir šitai vyriausybei yra prioritetas ir bus visus ketverius metus“.

Su pačia viceministre susisiekti nepavyko, nes ji šią savaitę atostogauja. Tačiau nuo pirmadienio, anot ministrės, ji dirbs Lietuvoje.