- Milena Andrukaitytė, BNS; Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentarui konservatoriui Žygimantui Pavilioniui nepavyko teisme panaikinti jam nepalankios Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl pasisakymo, senovės baltų religinę bendriją „Romuva“ susiejusio su Kremliui palankia politika.
Politikas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) skundė parlamento etikos sargų išvadą, kad jis pažeidė politikų elgesio kodeksą plenariniame posėdyje svarstant „Romuvos“ pripažinimo klausimą bendriją susiejęs su buvusiu sovietų saugumu bei dabartine Kremliaus politika.
Etikos sargai tokį sprendimą priėmė dėl Ž. Pavilionio pasisakymo, kad „Rusijos KGB nuosekliai nuo sovietinių laikų darė viską, kad pagonybė Lietuvoje sustiprėtų“.
„Pasiskaitykite A. Dugino (Kremliaus ideologo) raštus. Jis aiškiai įvardija, kad krikščionybė yra vienas iš tų akmenų, kuriuos Lietuvoje reikia sunaikinti, tai buvo ir partizaninio judėjimo atrama. Todėl aš manau, kad norėdami ar nenorėdami, sąmoningai ar nesąmoningai šiuo metu tie, kurie teikia šį projektą, tiesiog vykdo Kremliaus instrukciją“, – sakė konservatorius.
Senovės baltų religinė bendrija dėl šių žodžių kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, o Ž. Pavilionis nepalankią jam išvadą apskundė teismui.
VAAT liepos 10 dienos sprendimu konstatavo, kad Ž. Pavilionis viešai pasisakydamas, kad bendrijos „Romuva“ veikla tiesiogiai susijusi su Kremliaus politika, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip pažeidė Politikų elgesio kodeksą, todėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados naikinti nėra pagrindo.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
VAAT pabrėžė, kad Seime svarstant neopagonių pripažinimo klausimą „jokių oficialių duomenų dėl bendrijos „Romuva” sąsajų su Kremliumi iš Valstybės saugumo departamento bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nebuvo gauta“.
„Kaip pagrįstai nurodyta (Etikos) komisijos Išvadoje, Sovietų Sąjungos valdžios požiūris į Lietuvos Katalikų bažnyčią buvo neigiamas. Tačiau senovės baltų tikėjimas, skirtingai nei teigė pareiškėjas, nebuvo puoselėjamas ir stiprinamas“, – teigia teismas.
Senovės baltų tikėjimas, skirtingai nei teigė pareiškėjas, nebuvo puoselėjamas ir stiprinamas.
Ž. Pavilionis skunde teismui argumentavo, kad Etikos ir procedūrų komisija „pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, kuri neleidžia už balsavimus ar kalbas Seime persekioti Seimo nario“.
Parlamentaras taip pat pažymėjo savo pasisakyme tiesiogiai neįvardijęs „Romuvos“, o kalbėjęs apie pagonybę apskritai, siūlęs pagalvoti apie santykius su Lenkija, geopolitinius aspektus, raginęs susirūpinti Lietuvos įvaizdžiu krikščioniškame pasaulyje.
Seimas pernai atmetė senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ siekį gauti valstybės pripažinimą. Seimui netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų. „Romuva“ dėl šio sprendimo kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.
„Romuvos“ religinės bendrijos vadovė krivė Inija Trinkūnienė, vertindama VAAT sprendimą, sako, kad „teismas ne tik patvirtino, jog Seimo narys Ž. Pavilionis sąmoningai šmeižė „Romuvą“ Seimo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas mūsų religinės bendrijos valstybės pripažinimo klausimas, bet, kad tai darė sąmoningai, siekdamas padaryti žalą bendrijos „Romuva“ reputacijai ir pakirsti pasitikėjimą mūsų religine bendrija visuomenės akyse. Ir jam tai pavyko, nes Seimas nedidele persvara balsų nesuteikė „Romuvai“ valstybės pripažinimo. Tai, kad teismas panaikino Seimo komisijos įpareigojimą Ž. Pavilioniui paneigti viešus šmeižtus apie „Romuvą“, vertinu kaip procedūrinį formalumą. Teismui pripažinus, jog Seimo narys apšmeižęs mūsų religinę bendriją pasielgė neetiškai, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą, būtų garbinga vadovaujantis nebe dokumentais, o sąžine – išdrįsti atsiprašyti“.
Pasak I. Trinkūnienės, melagingi Ž. Pavilionio pasisakymai ir viešas Katalikų bažnyčios hierarchų spaudimas Seimo nariams neabejotinai turėjo įtakos Seimo narių apsisprendimui balsuojant dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo. „Manau, kad po šio teismo sprendimo Seimas turi pakankamą pagrindą „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstyti dar kartą. Tikiuosi, kad naujos kadencijos Seime prie šio klausimo bus sugrįžta“, – sakė „Romuvos“ religinės bendrijos vadovė.
Negavusi valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinė bendrija Romuva pernai kreipėsi ir į Europos Žmogaus teisių teismą, prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti Romuvai valstybės pripažinimą, pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė: Lietuva stiprėja ir stiprės, jei dar labiau pasitikėsime vieni kitais16
Raseinių rajone, Ariogaloje, Dubysos slėnyje, šeštadienį tradiciniame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva pasirinko valstyb...
-
Dėl klaidų švietimo sistemoje ministrė neskuba kaltinti NŠA vadovo7
Po skandalo dėl abiturientų egzaminų rezultatų, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė neskuba kaltinti laikinojo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo Aido Aldakausko. Pasak jos, atsakomybė ...
-
Seimo posėdžius praleidžiantiems parlamentarams – blogos žinios1
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas siūlo aiškiau reglamentuoti algų sumažinimo tvarką parlamento plenarinius, komitetų ar komisijų posėdžius be svarbios pateisinamos priežasties praleidusiems parlamentarams. ...
-
S. Skvernelis nenorėtų sugrįžti vadovauti VRM: apskritai nematau savęs ministru10
Sėkmės atveju į premjero postą sugrįžti besitaikančio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio nežavi mintis centro-kairės Vyriausybėje eiti kurios nors ministerijos vadovo pareigas. Anot politiko, iš e...
-
Politologų nuomonės dėl pokyčių išsiskiria: rezultatus skaičiuosime, kai bus aiškus kandidatas į EK3
Ar ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės sprendimas pakeisti ministrus Kęstutį Navicką ir Arūną Dulkį reiškia premjerės pralaimėjimą šalies vadovui – politologai nesutaria. ...
-
Valdančioji dauguma tikisi, kad pokyčiai Vyriausybėje sumažins įtampą: pasirinktas racionalus kelias3
Valdančiajai daugumai priklausančių partijų lyderės tikisi, kad premjerės sprendimas pakeisti du Vyriausybės ministrus leis tęsti pradėtus darbus ir sumažins tarp institucijų kilusias įtampas. ...
-
Seimo nariai įsitikinę, kad I. Šimonytės sprendimą lėmė prezidentas: jis gali pasiekti pakeitimų3
Premjerei Ingridai Šimonytei pasiūlius keisti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai bene vieningai sutaria, kad tai buvo prezidento, o ne Ministrės pirm...
-
Medikų sąjūdžio vadovė mano, kad A. Dulkio pakeitimas realių pokyčių neatneš9
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sako, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pakeitimas realių pokyčių neatneš. ...
-
Buvęs žemės ūkio ministras K. Navickas: antrosios kadencijos metu pasikeitė prezidento prioritetai2
Premjerei Ingridai Šimonytei pasiūlius žemės ūkio ministru skirti Kazį Starkevičių, šias pareigas iki šiol užėmęs Kęstutis Navickas teigia apgailestaujantis, kad perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda pakeitė savo prioritetus....
-
TS-LKD frakcijos Seime laikinu vadovu paskirtas J. Razma
Šiandien vykusiame Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje iš einamų pareigų pasitraukus TS-LKD frakcijos Seime seniūnui Andriui Vyšniauskui, nuspręsta, kad frakcijai laikinai vad...