Seime minint "Baltijos kelio" 20-ąsias metines kardinolas Audrys Juozas Bačkis buvusį Sovietų sąjungos vadovą Josifą Staliną sulygino su buvusiu Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu.

"Šiandien tvirtai žinome: prieš dvidešimt metų pakeitėme istoriją. Dar teks daug įrodinėti, tačiau Europa jau ima girdėti tiesos balsą, kuris skelbia - Hitleris ir Stalinas, Ribentropas ir Molotovas buvo vienodai pavojingi nusikaltėliai, atsakingi už šimtų milijonų beprasmiškas kančias ir žūtį", - sekmadienį parlamente kalbėjo dvasininkas.
Anot jo, sovietizmas ir fašizmas ilgiems dešimtmečiams užnuodijo daugelio tautų gyvenimą.

"Jie siekė sukonstruoti "naują žmogų", tai yra, asmenį, svetimą artimo skausmui, abejingą tradicijoms, aklai vykdantį vadų valią. Šie režimai tiesą ir teisingumą laikė beprasmiškais sąžinės skrupulais, trukdančiais konstruoti pasaulines galybes", - kalbėjo kardinolas.

Pasidžiaugęs, kad slaptuose žemėlapiuose agresyvių lyderių nubraižytos įtakos zonos nėra amžinos, jis apgailestavo, kad "ryžtingai keisdami pasaulio viešąją nuomonę ir plėsdami demokratinės Europos erdvę, mažai tepasikeitėme savo viduje".
"Susikibome rankomis, bet širdys, išskyrus kelias pakylėtas išsilaisvinimo jaudulio akimirkas, liko atšiaurios viena kitai. Todėl laisvės euforiją kaip vėju nupūtė pirmieji ekonominiai sunkumai ir savos valdžios klaidos ar piktnaudžiavimai", - tvirtino A.J.Bačkis.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, dabartinis europarlamentaras Vytautas Landsbergis priminė, kad prieš 69 metus "sieną kirtę tankai ir apšiurę kareiviai su raudonomis žvaigždėmis okupavo Lietuvos Respubliką, pirmuoju savo politiniu uždaviniu bolševikai paskelbė Lietuvos sovietizaciją".

"Toje valstybėje, pasivadinusioje Sovietų Sąjunga, pagal diktatorių programą turėjo nebelikti tautų, tik viena "Tarybų Tauta", nuolankiai paklusni Kremliui, šnekanti, rašanti ir bolševikų valstybei tarnaujanti sumenkinta, susovietinta rusų kalba", - teigė V.Landsbergis.

Pasak jo, Lietuva tam priešinosi įvairiais būdais, kol galų gale, per Atgimimą ir Sąjūdį išsiveržė į politinę laisvę, savo valstybės atkūrimą.

"Pats "Baltijos kelias" buvo šventė, "ritualinė politika", kaip vėliau dėstydavo buvęs sąjūdininkas, bet pirmiausia tai buvo galingas viešas pareiškimas pasauliui. Jo nebeįmanoma buvo nepastebėti ar priskirti kokiam politikuojančių ekstremistų būreliui, kaip dar mėgino guostis vargšas SSKP CK (Sovietų sąjungos komunistų partijos Centro komitetas - BNS)", - tvirtino buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Jo teigimu, "Baltijos kelias" skleidėsi kaip kelias į laisvę ne vien trims Baltijos valstybėms.

"Skelbdami senųjų sukilėlių prieš carizmą šūkį: "Už jūsų ir mūsų laisvę", platindami Sąjūdžio literatūrą Maskvoje, Ukrainoje, Kaukazo šalyse suvokėme, kad taip ir yra. Kelias į laisvę - bendras. Jis buvo bendras ir Rusijai, kuri tuomet siekė demokratijos, o į 1991 m. sovietinę Sausio agresiją atsakė šimtatūkstantinėmis manifestacijomis: "Šalin rankas nuo Lietuvos!" Galėjo atrodyti, kad "Baltijos kelias" tęsiasi Maskvoje, Leningrade. Šiandien pakanka pasakyti, kad jis tebėra atviras", - sakė V.Landsbergis.

"Baltijos kelias" įvyko 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint stalininės Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašyto Molotovo-Ribentroppo pakto ir jo slaptųjų protokolų, kuriais neteisėtai pasidalyta Europa, 50-ąsias metines.

Akcijos metu už rankų susikibę trijų Baltijos šalių piliečiai sudarė gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Baltijos kelyje dalyvavo apie 2 mln. žmonių.

Po dvejų metų pasaulis pripažino nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybes.