Šilutės rajono Vainuto gimnazijoje trečiokų gimnazistų – 13. Tam, kad jie galėtų čia mokytis, visai bendruomenei tenka kovoti.

„Toks paradoksas – tarsi valstybė bando mažinti atskirtį tarp kaimo ir miesto, bet kita ranka daro priešingai – uždarydami mokyklas, pašto skyrius“, – pabrėžė Vainuto seniūnaitė Aušra Pocienė.

Kai kurie tėvai jau žino, ką reiškia kaimiškųjų mokyklų uždarymas.

„Mes jau patyrę tą esame. Mūsų mokyklą uždarė, turėjome ateiti į Vainutą. Žinome ir ką vaikai patyrė – pusmetis adaptacijos ir visa kita. Dabar, jeigu dukrai reikėtų vėl į kitą mokyklą, nežinau“, – šnekėjo gimnazistų tėvas Osvaldas Reikertas.

LNK stop kadras.

Vainuto gimnazijoje mokosi 210 mokinių – ne tik iš miestelio, bet ir 15 aplinkinių kaimų ir gyvenviečių. Šilutės politikai prieš rugsėjį leido iš trylikos gimnazistų formuoti klasę, skyrė papildomą finansavimą. Politikų nuomone, gimnazija atitiko reikalavimus, o vienos klasės moksleivių skaičiaus vidurkis su skyriumi sudarė 21 mokinį, bet po paros situacija pasikeitė.

„Išeina ministrės patvirtintas mokyklų sąrašas, kurioms taikoma išimtis, mūsų gimnazijos nėra šiame sąraše. Tada mes parašėme raštą Ministerijai, kad įtrauktų mūsų mokinius į mokinių registrą, tuo pačiu kreipėmės į teismą, kad išaiškintų šią situaciją“, – nurodė gimnazijos direktorė Laima Barakauskienė.

Kitu teismu kirto Vyriausybės atstovė, suabejojusi, ar Šilutės taryba, leisdama mokyti 13 vienuoliktokų, pasielgė teisėtai. Ji taip pat nurodo, kad vietoje 21 mokinio nustatytas žemesnis skaičius blogina mokymosi sąlygas, riboja dalykų pasirinkimą, bet gimnazija atkerta.

„Reitingo duomenimis, mes galime juos įvairiai traktuoti, bet tai faktas, valstybiniai brandos egzaminai. Sėkmė gali ištikti vieną kartą, bet kai gimnazija šešis metus iš eilės yra viena iš stipriausių pagal pasiekimus – ar mes neatliepiame tos kokybės?“ – tvirtino L. Barakauskienė.

LNK stop kadras.

Vienuoliktokų tėvams neramu.

„Sutikus direktorę nuolat kyla klausimas – kaip tie mūsų vaikai, ar jie baigs šiemet vienuoliktą klasę, ar teks pakartoti. Su visa šeima padiskutuojame, su kaimynais“, – teigė pašnekovas.

„Aišku, vaikas yra pripratęs šioje aplinkoje – čia draugai ir mokytojai. Jam kita mokykla sukeltų labai didelį stresą“, – sakė pašnekovė.

Tik dabar, įpusėjus mokslo metams, gimnaziją pasiekė žinia, kad vienuoliktokams bus leista laikyti egzaminus.

„Prašymų dėl valstybinių brandos egzaminų organizavimo tvarkos aprašui Nenumatytų atvejų komisija priėmė sprendimą ir leido trečios gimnazijos klasės mokiniams būti registruotiems savivaldybės bazinėje mokykloje“, – kalbėjo L. Barakauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Egzaminus vainutiškiai laikys Šilutėje. Vainuto bendruomenę ramina ir naujosios švietimo ministrės pozicija, kad mažose mokyklose 21 vienuoliktoko riba bus nuleista kur kas žemiau.

„Šiandien kalbame apie dvylikos mokinių mažiausią skaičių, ir galvojame, skaičiuojame, ar valstybė turėtų prisidėti prie išlaikymo, ar tai galėtų būti pasidalinimas naštos kartu su savivaldybėmis“, – pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Ministrės teigimu, žemesnės mokinių skaičiaus kartelės nori daug savivaldybių, turinčių geras mokyklas. Prieš teikdama Vyriausybės nutarimą ministrė žada kalbėtis su savivaldybėmis ir profsąjungomis.

„Skaičiuojame, kiek tokių klasių būtų, kiek reikėtų lėšų, tuo pačiu – kitas variantas, kad siūlysime pasidalinti tą naštą kartu su savivaldybėmis, arba tiesiog savivaldybės, koreguodamos savo mokyklų tinklą, matys, kur iš tiesų reikalinga, kad gimnazija būtų, o kur galbūt visiškai kitaip galima organizuoti ugdymo procesą“, – nurodė R. Popovienė.

Kaip bus su teismais dėl Vainuto gimnazijos – nežinia. Tačiau Vyriausybės atstovė tvirtina, kad pasikeitus Vyriausybės nutarimui – prašymą iš teismo atsiimtų.

Lietuvoje yra apie 40 klasių, kurioms bėdų kelia 21 mokinio riba.