- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pabėgėlių centre Vilniuje, Naujininkuose gyvena beveik pusė tūkstančio žmonių. Iš Irako atvykęs Wlatas Lietuvoje su šeima – jau metai. Gyvenimą čia apibūdina nei kaip blogą, nei kaip gerą, pasakojama LNK reportaže.
„Mūsų aštuonių asmenų šeima gyvena nedideliame kambaryje. Vietos tikrai trūksta, bet darbuotojai labai geri, daug padeda. Viskas neblogai. Ir maistas geras“, – kalbėjo migrantas Wlatas.
Tačiau žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ skelbia, kad Lietuvoje migrantai iš Irako ir Sirijos patiria nehumanišką ir žeminantį elgesį bei neteisėtą grąžinimą į kilmės šalis. Ataskaitoje taip pat rašoma, kad Lietuvos valdžia tūkstančius žmonių mėnesių mėnesiais laiko apleistuose sulaikymo centruose. Čia migrantai, esą, patiria kankinimus bei kitokį žeminantį elgesį. Ypač atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvoje žmonės laikomi uždaryti gana ilgai.
„Tai yra labai griežta žmogui priemonė, kuri riboja jo laisvę. Žinome, kad sulaikymas taip pat yra taikomas daugeliui vaikų“, – kalbėjo JT pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.
Tačiau Naujininkų centro vadovė teigia, kad žmonėms sudaromos pačios geriausios sąlygos, kokias tik įmanoma sudaryti.
„Žmonėms maksimaliai parūpiname visko, ko jiems reikia, pradedant nuo medicinos, ugdymo, iki laisvalaikio bei vaikų ir suaugusių užimtumo. Darome daugiau, nei galime padaryti“, – pasakojo Naujininkų pabėgėlių stovyklos vedėja Tatshatuhi Ziroyan.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kai kuriems migrantams teismas leidžia išeiti ir už centro ribų.
„Šiandien esu labai laimingas, nes gausiu žaliąją kortelę. Galėsiu išeiti iš centro ir apžiūrėti miestą“, – kalbėjo migrantas Ramzanas.
Užsienio organizacijos kritiką atmeta ir mūsų politikai.
„Nebuvo infrastruktūros bei reikalingų priemonių, bet tikrai darėme viską, kad sąlygos būtų pagerintos. Sąlygos pagerėjo ženkliai“, – teigė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Ar tai yra vidaus nevyriausybinės organizacijos, ar įvairios tarptautinės organizacijos, reikia jų paklausti, ką jos siūlytų daryti kitaip. Kad visi galėtų eiti pro Lietuvą? Kiek tūkstančių būtų praėję?“ – sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Lietuvos kaltinti negalima. Mūsų šalis elgiasi teisingai.
Bet žmogaus teisių gynėjams užkliūva ir tai, kad ukrainiečių pabėgėliai sutinkami daug šilčiau, nei žmonės iš Artimųjų Rytų.
„Ukrainiečių situaciją matome šiek tiek kitaip, galbūt ji artimesnė mūsų praeičiai“, – teigė šiaulietė.
„Nelegalus sienos kirtimas yra nusikaltimas. Ar nusikaltėlį turėtume sodinti į gerą viešbutį, ar į kalėjimą?“ – mintimis dalinosi kitas miestietis.
„Lietuvos kaltinti negalima. Mūsų šalis elgiasi teisingai“, – teigė kitas lietuvis.
„Daug ukrainiečių grįžta į savo šalį kovoti. Negirdėjau, kad žmonės grįžtų atgal kovoti iš šios bendruomenės. Net kai pasiūlai 1 tūkst. eurų ir bilietą – vis tiek negrįžta“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Amnesty International“ ataskaita kėlė aistras ir Seime. Seimo narys Vytautas Bakas Vidaus reikalų ministrei už blogą elgesį su migrantais grasino teisiamųjų suolu.
„Aš tikiuosi, kad jūs ten atsisėsite. Jeigu prokuratūra pradės tyrimus dėl tų visų epizodų, jūs turėsite sėstis į teisiamųjų suolą“, – kalbėjo Seimo narys V. Bakas.
Tada, konservatoriaus Andriaus Navicko teigimu, priėjęs prie ministrės A. Bilotaitės ją V. Bakas išvadino nužmogėjusia kale.
Politikas vėliau ministrės atsiprašė. Aistroms nurimus Seimas žada svarstyti, ar leisti Lietuvai iš Baltarusijos patekusiems nelegalams dirbti. Šie teigia, kad to norėtų.
„Norime gyventi Lietuvoje, tačiau reikia darbo, reikia namų“, – teigė Wlatas.
„Jeigu duosite darbo, aš liksiu Lietuvoje, niekur nevažiuosiu. Čia juk irgi Europa, kam man kažkur kitur važiuoti“, – sakė Ramzanas.
Tačiau aiškėja, kad maždaug trečdalis leidimus išeiti gaunančių migrantų į centrus negrįžta ir, greičiausiai, palieka Lietuvą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sprogimų daugiabučiuose pamokos: ką turėtų žinoti kiekvienas gyventojas?
Pernai sprogimas Viršuliškėse sugriovė daugiabutį, o gyventojai atgal sugrįžti galėjo tik maždaug po metų. Šiemet sprogimas apgadino daugiabutį sostinės Dzūkų gatvėje. Abiem atvejais iš karto kilo klausimų, kas už nel...
-
Paskelbtas 2025 metų šauktinių sąrašas: pasitikrinkite2
Lietuvos kariuomenė penktadienį paskelbė šių metų karo prievolininkų sąrašus. ...
-
Šalia prekybos centrų esantys betoniniai statiniai – ne tik dėl estetikos
Žinoma, kad parduotuvėse žmonių saugumą užtikrina vaizdo kameros, apsaugininkai, bet yra ir kitų saugos priemonių, kurias pastebi ne kiekvienas. ...
-
SAM siūlo skirti daugiau valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo skirti 20 papildomų valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros studijų vietų ir dešimt papildomų vietų į odontologijos rezidentūros studijas, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Tyrimas: Lietuva ir kitos Vakarų šalys Rusijai tiekia kare naudojamas technologijas
Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai galimai panaudojo savo artilerijoje kare prieš Ukrainą, penktadienį pranešė LRT radijas. ...
-
„Treti metai, kaip nepalaidoti“: kas vyksta su Leipalingyje rastų partizanų palaikais?
Valstybei neskiriant lėšų įrengti specialų memorialą Leipalingio kapinėse Druskininkų savivaldybėje, daugiau kaip 40-ies partizanų palaikai kelerius metus saugomi nepalaidoti. ...
-
Ramybė baigėsi: pasienyje su Baltarusija apgręžti keturi neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti keturi neteisėti migrantai, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Sausio 10-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 10-oji, penktadienis, 2 savaitė. ...
-
Kretingos rajone atšaukta ekstremali situacija dėl potvynio
Kretingos rajono Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ketvirtadienį atšaukė penkiose seniūnijose prieš savaitę dėl potvynio paskelbtą ekstremalią situaciją. ...
-
Orų istorija: lygiai prieš 20 metų Lietuvoje siautėjo galinga audra
Lygiai prieš 20 metų, 2005 m. sausio 8–9 d. naktį ir dieną, Lietuvoje ir Skandinavijos siautėjo galinga vėjo audra. Berlyno laisvasis universitetas jai buvo suteikęs Ervino vardą, tačiau Skandinavijoje naudotas dar ir Gudruno vardas, skelb...