- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pandemijos metu išpopuliarėjus nuotoliniam darbui, kai kurios didelės įmonės ėmė naudoti išmanias darbuotojų stebėjimo priemones. Tokia programinė įranga gali sekti klavišų paspaudimus ir net akių judesius, taip pat daryti ekrano nuotraukas ir registruoti lankomas svetaines. Ir neseniai iš trečio pagal dydį banko Jungtinėse Valstijose buvo atleista mažiausiai dešimt darbuotojų, nes išsiaiškinta, kad jie klastojo savo aktyvumą darbo metu, tiesiog judindami pelę ar spaudydami klaviatūrą. Apie tai, ar lietuvių darbdaviai taip pat imasi panašių priemonių, LNK žurnalistas kalbėjosi su „People link" vadovaujančia partnere Jurgita Lemešiūte.
– Taip, teko girdėti, yra dalis kompanijų, kurios yra įdiegę darbuotojų kompiuteriuose specialias programas, kurios leidžia matyti, kiek laiko yra praleidžiama tam tikrose programose ar puslapiuose. Tiesa, didžioji dalis darbuotojų žino, nes darbdavys turi informuoti, kad yra tokios programėlės kompiuteriuose instaliuotos. Yra tekę girdėti istorijų, kad buvo sekami jiems nežinant, bet tas dažniausiai sukelia didelį darbuotojo pasipiktinimą.
– Bet jeigu darbuotojas nežino, kad yra sekamas, ar tai legalu, ar įmonė gali laisva valia tokius dalykus daryt?
– Tiksliai nepasakysiu, reikėtų klausti teisininkų. Kadangi darbo priemonė yra suteikiama darbdavio, manau, kad jeigu yra tik darbo kompiuteryje programa, tai gal ir nėra didesnės teisinės problemos. Bet reikėtų tikslintis su teisininkais.
– Kokia yra darbuotojo reakcija į tai, kai žino, kad jis yra sekamas? Ar jis dėl to dirba geriau?
– Čia labai geras klausimas. Iš tiesų dažnai toks stebėjimas sukelia tokią priešingą reakciją ir kaip tik žmonės ieško būdų kaip tas sistemas apeiti. Be abejo, tam tikras vadinamas distrakcijas, norą sėdėti socialiniuose tinkluose ir panašiai, tas sumažina, bent jau iš darbinio kompiuterio. Bet tai nereiškia, kad žmogus neturi šalia telefono ar asmeninio kompiuterio. Aš manau, kad tos priemonės egzistuoja ir tam tikrais atvejais gali būti naudingos, bet turbūt daug stipresnis efektas yra bendrai organizacinė kultūra, kur yra abipusis susitelkimas siekti to tikslo iš darbdavio ir darbuotojo pusės. Manau, kad tai yra daug veiksmingiau nei sekimo priemonės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Vakarų įmonės pasibaigus pandemijai bando susigrąžinti darbuotojus į biurus. Ar panašiai yra ir Lietuvoje?
– Taip, girdime, kad darbdaviai turi tokį norą. Ir net ieškant naujų darbuotojų to lankstumo yra mažiau. Netgi jei yra numatyta, kad kažkiek dienų per mėnesį darbuotojai gali dirbti iš namų, tai labai griežtai apibrėžiama.
Nuotoliniam ir hibridiniam darbui reikia daugiau kompetencijų – daugiau savarankiškumo, planavimo.
– Kodėl taip daroma? Galbūt kažkas nepasiteisino dėl nuotolinio darbo?
– Nors nuotolinis, hibridinis darbas suteikia darbuotojams daugiau autonomijos ir manoma, kad padeda labiau išlaikyti darbo–gyvenimo balansą, bet iš tiesų tyrimai atskleidžia, kad nuotoliniam ir hibridiniam darbui reikia daugiau kompetencijų – daugiau savarankiškumo, planavimo. Tai ne visada yra lavinama ir tada gaunasi, kad darbuotojai tam tikro darbo nepadaro, daro jį po darbo valandų arba savaitgaliais. Tada ta riba tarp darbo ir gyvenimo dar labiau išnyksta ir žmonės jaučia daugiau perdegimo simptomų nei dirbdami biure. Tai tas nuotolinis ir hibridinis darbas atnešė papildomą naštą tiek darbuotojams prisitaikyti, tiek įmonėms. Tai, manau, kad tas grąžinimas yra biurą yra ne tik pasitikėjimo stokos trūkumas, bet būtent per tuos kelis metus pamatė, kokia to yra kaina. Tai tikrai galima surasti tą optimaliausią darbo modelį. Nebūtinai jis yra tiktai iš biuro, bet nuotolinis darbas irgi negali pasiteisinti visoms organizacijoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ž. Mauricas: dar viena mokesčių kėlimo bangelė galima po Seimo rinkimų
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą p...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems2
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...
-
Europos Sąjungoje įsigalioja didesni muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams1
Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams. ...
-
Vartotojams mažėja visuomeninės elektros kainos, dujų tarifai nesikeičia1
Energetikos rinkos reguliuotojui gegužę patvirtinus naujus tarifus, nuo liepos visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, mažėja 8–12 proc., arba 1,8 cent...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos patikslinimams dėl prekybos alkoholiu licencijavimo1
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymams, kuriais tikslinamos didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiu taisyklės, licencijų ir leidimų pirkti etilo alkoholį reglamentavimas. ...
-
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija atleidžia 38 darbuotojus: atskleidė, kas įvyko4
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) atleidžia 38 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Iš viso mokymosi įstaigoje šiuo metu dirba 248 asmenys. ...
-
Pokyčiai: iš atlyginimų antstoliai išskaičiuos mažesnę dalį
Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai automatiškai išskaičiuos mažesnę dalį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Daliai žmonių subsidijos šildymui bus skiriamos visam žiemos sezonui3
Seimas grąžino per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką – išmokos bus skiriamos visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipsis nuo rugsėjo 1 dienos iki sezono pabaigos. ...
-
Nuo liepos – griežtesnė tvarka Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams: kas keičiasi3
Nuo pirmadienio, liepos 1 dienos, griežtėja užsieniečių įdarbinimo tvarka Lietuvoje. Norintieji čia atvykti dirbti privalės gauti Lietuvoje išduodamą leidimą laikinai gyventi. ...
-
Priedangas statantiems gyventojams siūloma infrastruktūros įmokos lengvata
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlo atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją proporcingai sumažinti tiems gyventojams, kurie kartu su gyvenamuoju namu pastato ir priedangas. ...