„Studentai nebeturėtų laisvalaikio, būtų perdegimas“, – teigė studentas.

Anot studentų, nukentėtų ir studijų rezultatai.

„Manau, kad pakenks. Studijos orientuotos į tai, kad turi būti kažkoks pastovumas, kai studijuoji“, – pakomentavo jaunuolis.

Krašto apsaugos ministerija sako, kad Lietuvai būtina didinti kariuomenės rezervą, todėl imtis pokyčių privalu.

„Norime pradėti procesą kuo anksčiau, kad jaunuoliai, kurie nėra paskutinėje klasėje, jau žinotų, kad yra patekę į sąrašą“, – sakė krašto apsaugos vicemeras Žilvinas Tomkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„17-likos metų jaunuolis bus pašauktas, per metus turės pereiti medicininę peržiūrą, tada jis galės pasirinkti. Jei jis renkasi keliauti į studijas, tada jis privalės keliauti į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba krašto apsaugos savanorių pajėgas“, – teigė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Domantas Katelė.

Tai reiškia, kad studentai nebeturės galimybės atidėti karo tarnybos.

„Studentai galėtų atlikti privalomąją karinę tarnybą savaitgaliais arba atostogų metu, vasarą. Bus toks pasirinkimas. Tai ypač aktualu studijuojantiems užsienyje, jie galėtų grįžti per atostogas ir atlikti karo tarnybą“, – sakė Ž. Tomkus.

Jaunuoliai, kurie nenorės darbo dienomis studijuoti, o savaitgaliais tarnauti valstybei, privalės stabdyti studijas devyniems mėnesiams.

„Studijų procesas turi būti nenutraukiamas, nebent dėl akademinių atostogų. O atsižvelgiant į tai, kad atlikti prievolę reikia skirti 9 mėn., tai reiškia sustabdyti studijas arba kaip siūlo, vasaros metu. Tai vis tiek gali sudaryti studentams iššūkių“, – kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.

Ką pasirinktų dabartiniai studentai?

„Turbūt pasirinkčiau 9 mėn. Studijuojant reikia daugiau laiko mokslams“, – dalijosi vaikinas.

„Tam studentui, kuris ir taip turi pilną etatą, studijuoja, krūvis pasidaro nežmoniškas. Tai gali pakenkti ne tik jų rezultatams, bet ir jų bendrai savijautai“, – sakė P. Vaitiekus.

Taip pat siūloma, kad studijuojant profesijas, kurių atstovų kariuomenėje trūksta, tarnyba būtų atidėta. Tiesa, po studijų jie vis tiek privalėtų atitarnauti.

„Tie, kurie jau pabaigtų studijas, būtų šaukiami trims mėnesiams įgyti bazines karines žinias“, – kalbėjo vicemeras Ž. Tomkus.

„Įsivaizduokit, kariuomenė sako, kad jiems reikia 500 programuotojų. Kaip tie 500 programuotojų atsiras pas juos? Pagal pažymius, geriausiai besimokę studentai bus kviečiami atlikti trijų mėnesių tarnybą. O kaip bus kompensuojama, kad jie darbo rinkoje galėtų gauti 4 tūkst. eurų į rankas, o atlikę tuos tris mėn. jie gaus po 300 eurų?“ – sakė D. Katelė.

Kuo didesnė visuomenės dalis bus įgijusi karinį parengtumą, tuo daugiau žinos, kaip reikėtų elgtis tokiose situacijose.

Krašto apsaugos ministerija taip pat svarsto, kad 9 mėn. tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki pusmečio. Nors jaunuolių atstovai negaili kritikos planuojamiems pokyčiams, įžvelgiama ir pliusų.

„Džiugina, kad buvo nusisukta nuo to loterijos principo ir kad einama iki visuotinio šaukimo“, – teigė D. Katelė.

Ministerija sako, kad pokyčiai leis kasmet pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolei vietoje dabartinių 3 tūkst.

„Kuo didesnė visuomenės dalis bus įgijusi karinį parengtumą, tuo daugiau žinos, kaip reikėtų elgtis tokiose situacijose“, – kalbėjo Ž. Tomkus.