Apklausa: 60 proc. gyventojų pasisako už trumpesnius mokslo metus

  • Teksto dydis:

60 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad mokslo metai trunka per ilgai, todėl juos reikėtų trumpinti, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Apklausos duomenimis, mokslo metų trumpinimo idėją daugiausia palaiko jaunimas, taip pat asmenys, baigę kolegijas ar technikumus ir didžiausias pajamas, apklausos dalyviai, kurių mėnesinės pajamos siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų. Už trumpesnius mokslo metus mokyklose pasisakančių jaunuolių dalis sudaro 90 proc.

Savo ruožtu kita dalis apklausos respondentų – tik 27 proc. – tam nepritartų. Šiai asmenų grupei daugiausia priklauso vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, taip pat aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys ir vadovai, bedarbiai, namų šeimininkės bei pensininkai. Tuo metu likę 13 proc. apklaustųjų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Apklausa vyko šių metų rugsėjo 6–20 dienomis. Tyrimo metu buvo apklausta 1 tūkst. gyventojų nuo 15 iki 74 metų. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.

LMS norėtų trumpesnių mokslo metų: skeptiškai vertina paskutinėmis savaitėmis vykdomas veiklas

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) atstovai tikina – dviem savaitėmis prailginti mokslo metai mokiniams neduoda konkrečios naudos. Todėl jie sutiktų, jeigu ugdymosi trukmę būtų siūloma sutrumpinti.

Pasak LMS prezidento Jono Trumpos, pratęsus mokslo metus buvo tikimasi, kad daugiau laiko bus skirta ugdymo programoms, o ne projektinėms veikloms.

„2020 metais, kai mokslo metai buvo prailginti, tai, visų pirma, idėja buvo nuotolinio mokymosi žalą šiek tiek mitiguoti būtent tuo. Nuo to (laiko – ELTA) praėjo ketveri metai. Mes matome, kaip konkrečiai mokiniai praleidžia tą laiką paskutines dvi–tris savaites mokykloje. Idėja buvo tą ugdymą, kuris vyksta įprastai, išplėsti, pratęsti, kad ugdymo turinys galėtų būti ne taip skubomis pereinamas, galėtų būti labiau į jį pasigilinama, kur mokytojai arba mokiniai nespėja – būtų galima suspėti“, – LRT radijui sakė J. Trumpa.

LMS prezidentas pažymi, kad, likus paskutinėms savaitėms iki atostogų, ugdymo procesas mokyklose praktiškai nebevyksta.

„Tačiau ką mokiniai pastebi, (...) dauguma mokytojų tiesiog paleidžia iš pamokų tuos, kurie tikrai yra viską atsiskaitę ir gerai besimokantys, mokiniai, kurie turi skolų, eina taisytis pas mokytojus, nes tas laikas yra patogus. Dvyliktokų ir vienuoliktokų mokytojai yra susikoncentravę tuo laikotarpiu į egzaminus. (...) Ir, žinoma, pastebėtina, kad mokiniai važiuoja su klasėmis į ekskursijas arba dalyvauja ugdyme, kuris vyksta už mokyklos, tai visokios projektinės, edukacinės veiklos“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie projektines veiklas, J. Trumpa taip pat akcentuoja, kad moksleiviai jomis nėra patenkinti, veiklų kokybę vertina skeptiškai.

„Dauguma tų veiklų nėra ypač kokybiškos, dalyvavimas mokinių tikrai nėra įsitraukiantis. Kai kurie mokiniai vengia projektinių edukacinių veiklų, nes nemato jų kaip svarbių ar esminių savo ugdymosi dalių. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad regionuose tų projektinių edukacinių veiklų, kur nueiti ir parodyti, yra mažiau“, – sakė J. Trumpa ir pridūrė, kad šios veiklos turėtų vykti per visus mokslo metus.

Tuomet ugdymas, pasak jo, būtų kur kas įvairesnis ir įdomesnis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mintis

Mintis portretas
Jus paziurekit kokio idiotizmo lygio yra mokomos programos. Niekur niekada gyvenime to nereikes. Kruviai nezmoniskai dideli, vaikai perkrauti. Mokosi visko daud, o naudingo, deja, beveik nieko. Net socializacija to nepavadinsi, nes mokyklose -išlikimo programa,

Va tokia karta auga

Va tokia karta auga portretas
Tai galėtų iš vis nesimokinti juk vis tiek nieko ten juos nemokina.Baisi karta auga,nemandagi, telefonuose sėdinti,buki ir tinginiai.

Anonimas

Anonimas portretas
tai gal ir 3 klasiu uztektu kad galetu gatves sluoti
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių