- Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagrindinės Europos Sąjungos gyventojų problemos – imigracija ir terorizmas, tačiau lietuviams daugiausia rūpesčių kelia nedarbas ir augančios kainos, apžvelgdamas „Eurobarometro“ apklausos rezultatus LRT RADIJUI sako sociologas Vladas Gaidys. Beje, priduria „Vilmorus“ vadovas, nors Europos Sąjunga jos gyventojai labiau nepasitiki nei pasitiki, Lietuva pagal pasitikėjimą ES institucijomis užima pirmą vietą.
– Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo, kad imigracija – dažniausiai tiek lietuvių, tiek visų europiečių nurodoma problema, su kuria susiduria ES. Daugiau kaip pusė europiečių pritaria bendrai ES migracijos politikai. Taigi kokias svarbiausias problemas įvardija ir lietuviai, ir kitose ES valstybėse gyvenantys žmonės?
– Jūs paminėjote, kad ES gyventojai sako, jog pagrindinė ES problema – imigracija ir terorizmas. Bet, kalbėdami apie savo šalį, daugumos šalių, kaip ir Lietuvos, gyventojai mini bedarbystę. Lietuvoje aktuali ir kita problema – bent jau gegužės mėnesį minėtas kainų augimas. Ta problema nuo rudens pakilo 12 procentinių punktų.
– Taigi Lietuvos žmones labiau jaudina ne migracijos problemos, o būtent kasdienis gyvenimas?
– Reikia pasakyti, kad problemų paminėjimas labai priklauso nuo konkrečios situacijos ir įvykių. Gegužės mėnesį, be Eligijaus Masiulio, buvo „kalafiorų skandalas“. Gegužė buvo kainų lyginimo mėnuo.
– Ir tai atsiliepė apklausoms?
– Be jokios abejonės.
– Ką ES gyventojai apskritai mano apie ES ateitį? Kokia lietuvių pozicija dėl ES ateities?
– Lietuviai bent jau 10 metų pasižymėjo proeuropietišku požiūriu – jie pasitiki ES. Šį kartą Lietuva užima pirmą vietą pagal pasitikėjimą ES institucijomis. O ES vidurkis jau yra neigiamas – daugiau nepasitikima negu pasitikima.
– O kas yra euroskeptikai?
– Didžiausia euroskeptikė yra Graikija – pagal visus parametrus ten nuotaikos ypač blogos. Bet yra ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, ar reikėtų į ES priimti kitas šalis. Šiuo atveju Lietuva užima gana pozityvią vietą – 64 proc. apklaustųjų mano, kad reikia priimti. Bet už tų skaičių slypi kiti aspektai – ne vienas tyrimas rodo, kad lietuviai labai norėtų priimti Ukrainą, Rumunija nori priimti Moldovą. O Vakarų Europos šalys nelinkusios priimti kitų šalių (čia turima galvoje Turkija). Beje, Lietuva mato save kaip ES narę, bet yra šalių, kurios mato savo ateitį be ES, – tai Jungtinė Karalystė, Slovėnija ir Kipras.
– Kaip europiečiai atsako į klausimą, ar yra jie patenkinti savo gyvenimu?
– Iš esmės patenkinti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių (Danijos, Švedijos, Suomijos) gyventojai patenkinti beveik 100 proc. Lietuviai mažiau patenkinti, nors dauguma patenkinti arba greičiau patenkinti. Tačiau šis tyrimas parodė, kad pasitenkinimas krito net 9 procentiniais punktais (nuo 75 proc. iki 66 proc.). Nors daug metų buvo nuolatinis lėtas augimas, šį kartą kažkas nutiko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Reikalaudami pokyčių bausmių vykdymo sistemoje pareigūnai rengs įspėjamąją protesto akciją
Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai, reikalaudami pokyčių bausmių vykdymo sistemoje, antradienį rengia įspėjamąją protesto akciją. ...
-
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai vieną kartą kilo lydėti Rusijos orlaivių2
Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM)...
-
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai vadovaus pulkininkas R. Dumbliauskas5
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje pirmadienį įvyko mokyklos viršininko pasikeitimo ceremonija. Vadovavimą Lietuvos karo akademijai perėmė pulkininkas Ričardas Dumbliauskas, šiose pareigose pakeitęs brigados generolą Alman...
-
Vilniaus rajono mokyklų vadovai su I. Gaižiūnu aptarė ketvirtokams privalomą patikrinimą1
Vilniaus rajono mokyklų vadovai pirmadienį su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Ignu Gaižiūnu aptarė nuo šių metų privalomą lietuvių kalbos nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą ketvirtokams. ...
-
V. Vitkauskas: nesama duomenų apie sprogimą lėktuvo viduje, jis nesileido avariniu būdu (interviu)2
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad pareigūnai neturi duomenų, jog Vilniuje pirmadienio rytą nukritusiame DHL krovininiame lėktuve gaisras būtų kilęs dar iki smūgio į žemę ar kad orlaivio pilotai būtų buvę s...
-
Kalėdoms besiruošianti Šilutė įrengs ledo čiuožyklą1
Gražiausioms metų šventėms, kaip ir kiti miestai, besiruošianti Šilutė šiemet gyventojus nustebins ne tik ne tik kalėdinėmis puošmenomis. Šilutės Hugo Šojaus dvare intensyviai vyksta darbai. Čia įrengin...
-
Paryžiuje atidengtas Lietuvos partizanų vado J. Lukšos atminimo ženklas1
Paryžiuje savaitgalį atidengtas Lietuvos partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto atminimo ženklas, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ...
-
Policijos generalinio komisaro pavaduotojais paskirti R. Žekonis ir O. Plesko
Policijos generalinio komisaro pavaduotojais nuo pirmadienio paskirti Renaldas Žekonis ir Oksana Plesko, pranešė Policijos departamentas. ...
-
Rusijoje iškelta byla žinomam Ukrainos rėmėjui Š. Jasiukevičiui, kaltina terorizmu
Rusijos tyrimų komitetas pirmadienį paskelbė, kad pradėjo baudžiamąją bylą dėl Lietuvos piliečio Šarūno Jasiukevičiaus, kurį įtaria terorizmu Rusijos Kursko srityje, kur yra įsiveržusios Ukrainos pajėgos. ...
-
Ekspertė: nukritusio lėktuvo apgadinto namo gyventojai galės reikalauti kompensacijų1
Po Vilniuje įvykusios aviakatastrofos, aviacijos teisės ekspertė bei advokatų bendrijos „AVERUS“ vadovaujančioji partnerė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė teigia, kad nuo jos nukentėję asmenys galės reikalauti kompensacijos. Anot jo...