Kaip ir ankstesniais metais, pernai prasčiausia oro kokybė buvo šaltuoju metų laiku, prasidėjus šildymo sezonui. Tuomet dažniausiai fiksuojamas aukštas oro užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis KD10 ir KD2,5, azoto dioksidu, benzo(a)pirenu ir kitais teršalais.

„Daugiausia įtakos per didelėms oro teršalų koncentracijoms šalies miestuose ir didesnėse gyvenvietėse turėjo šildymo tikslams deginamo kietojo kuro (medienos, akmens anglių, durpių ir kt.) bei automobilių keliama tarša“, – rašoma Aplinkos apsaugos agentūros pranešime.

„Tačiau ne tik vietiniai teršėjai daro poveikį oro kokybei – 2021 metų vasario pabaigoje oro užterštumas visoje šalyje itin išaugo dėl kartu su oro masėmis atneštų teršalų iš kitų Europos šalių“, – teigiama jame.

Didesnė azoto dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių tarša

2021 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija oro kokybės tyrimų vietose svyravo nuo 15 iki 28 mikrogramų kubiniame metre (µg/m³). Šis rodiklis neviršijo metinės ribinės vertės (40 µg/m³), ir daug kur buvo mažesnis nei užpernai.

KD10 paros ribinė vertė (50 µg/m3) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus – šis kriterijus nei vienoje oro kokybės tyrimų (OKT) stotyje nebuvo viršytas – užfiksuota nuo 3 iki 18 tokių dienų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja taikyti griežtesnes nei šiuo metu galioja Lietuvoje ir kitose Europos šalyse kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido normas aplinkos ore.

„Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo didesnis šaltuoju metų periodu: spalio–kovo mėnesiais. Palyginti su kitais mėnesiais, labai šaltą ir sausą vasarį visose tyrimų stotyse užfiksuota daugiausiai KD10 koncentracijos paros ribinės vertės viršijimo atvejų“, – rašoma pranešime.

Kaip praneša Aplinkos apsaugos agentūra, smulkios kietosios dalelės KD 2,5 yra didžiausią su ankstyva mirtimi ir ligomis susijusį poveikį sveikatai darantis oro teršalas.

Šių kietųjų dalelių vidutinė metinė koncentracija 2021 m. siekė nuo 6,5 iki 13,8 µg/m³ ir neviršijo nustatytos normos (20 µg/m³), bet daugelyje tyrimo vietų buvo didesnė nei užpernai.

Šaltojo sezono metu kai kuriomis dienomis užfiksuotas azoto dioksido (NO₂) koncentracijos padidėjimas, nurodo agentūra.

„Maksimali azoto dioksido 1 valandos koncentracija kai kuriose OKT stotyse po 1–2 dienas (leidžiama 18) viršijo ribinę vertę (200 µg/m³). Vidutinė metinė NO₂ koncentracija neviršijo ribinės vertės (40 µg/m³), tačiau, palyginti su 2020 metais, šio, daugiausiai transporto išmetamo, teršalo kiekis aplinkos ore padidėjo“, – rašoma pranešime.

Rezultatai prastesni nei PSO rekomendacijos

Agentūra atkreipia dėmesį, kad ozono (O₃) koncentracija Lietuvoje, lyginant su pietų Europos šalimis, yra nedidelė, tačiau beveik kasmet fiksuojama bent keletą šio teršalo padidėjimo atvejų.

2021 metais maksimali ozono aštuonių valandų koncentracija Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Jonavos stotyse viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m3), bet pavyko pasiekti kad ši vertė nebūtų viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį.

Siektina vertė, nustatyta benzo(a)pireno vidutinei metinei koncentracijai – vienas nanogramas kubiniame metre (ng/m³) – pernai neviršyta nei vienoje OKT stotyje. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos fiksuotos žiemą, nes didžiausi jo kiekiai išmetami kietojo kuro deginimo metu.

Kaip ir ankstesniais metais, sunkiųjų metalų, tokių kaip švino, arseno, kadmio, nikelio koncentracijos metiniam vidurkiui nustatytos normos nebuvo viršytos. Sieros dioksido (SO₂), anglies monoksido (CO) ir benzeno koncentracijos taip pat neviršijo ribinių verčių, tačiau SO₂ ir CO kiekis aplinkos ore buvo didesnis nei 2020 metais.

2021 metais vidutinės metinės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos visose miestų OKT stotyse buvo didesnės nei rekomenduoja PSO (atitinkamai 15 ir 5 µg/m3).

Azoto dioksido vidutinei metinei koncentracijai PSO gairėse rekomenduojama norma (10 µg/m³) viršyta daugelyje miestų, išskyrus Mažeikius, Jonavą ir Kėdainius. Ozono aštuonių valandų koncentracija neturi būti didesnė nei 100 µg/m³ – šį kriterijų atitiko tik Šiauliuose ir Klaipėdoje nustatytos O₃ vertės. Sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracijos atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.

„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja taikyti griežtesnes nei šiuo metu galioja Lietuvoje ir kitose Europos šalyse kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido normas aplinkos ore“, – rašoma pranešime.

Agentūros teigimu, 2021-ųjų rugsėjį paskelbtos atnaujintos PSO oro kokybės gairės, paremtos pastarųjų metų moksliniais ir epidemiologiniais tyrimais apie šių teršalų neigiamą poveikį žmonių sveikatai, kurie parodė, kad net ir labai mažos oro teršalų koncentracijos kenkia sveikatai.