Ar kelionė į Aliaską įperkama paprastam lietuviui?

  • Teksto dydis:

Įprastai, kai galvojame apie atostogas kruize, galvoje sukasi Karibų vaizdai ir vyresnio amžiaus keliautojai, besimėgaujantys „tinginio atostogomis“. Tačiau yra ir kruizas, kuris jus plukdys per ledynus, o aplink matysite ne palmes ir delfinus, bet lokius, banginius ir orkas. Apie tai, kaip atrodo tokia kelionė, LNK žurnalistai kalbėjosi su keliautoju Rimvydu Širvinsku.

– Tai buvo mano atostogų kryptis, apie kurią svajojau jau prieš dvejus ar trejus metus. Tuo metu dar buvo pandemija, įvairūs apribojimai. Aliaską dažnai matydavau įvairiuose Holivudo filmuose, mano mėgstamose komedijose, tačiau niekada ten nebuvau buvęs. JAV teko lankytis daugybę kartų, kasmet po vieną ar du kartus sugrįžtu, bet Aliaskoje – turbūt vienoje labiausiai aptarinėjamų ir fotografuojamų vietų Amerikoje – lankytis neteko. Vėliau išsiaiškinau, kad patogiausia Aliaską aplankyti kruiziniu laivu ir pradėjau domėtis.

– Ar tokia kelionė – brangi? Lietuviai dažnai žiūri į kainas, kai renkasi. Aliaska – tokia gyvenimo kelionė, kurios biudžetas gali siekti iki 5 tūkst. ar daugiau eurų. Tiesa, ar ne?

– Manau, kad taupus lietuvis galėtų išsiversti ir su 2–2,5 tūkst. eurų, įskaitant skrydžius iki Sietlo, kur prasideda kruizas, ir patį kruizą su maitinimu. Vis dėlto reikia pasiruošti ir papildomoms išlaidoms, nes ši kryptis nėra pigi. Jei norite dalyvauti ekskursijoje ar pamatyti kažką įspūdingesnio, gali prireikti nemažai pinigų – pavyzdžiui, išsinuomoti sraigtasparnį. Jei norite paskraidyti virš ledynų arba pasivaikščioti ant jų, tai irgi kainuos daugiau.

– Turbūt skridimas lėktuvu ar sraigtasparniu yra būtina kelionės į Aliaską dalis, nes vaikščiodamas nelabai ją pamatysi?

– Tai – viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau kruizą – kai kurie uostai yra pasiekiami tik oru arba laivais, bet ne žemės keliais. Kai lankiausi, girdėjau istoriją apie vieną miestą, kuris yra pasiekiamas tik oru arba vandeniu. Jis pavydėjo kitam miestui, pasiekiamam keliais, kad jame atsidarė pirmasis greito maisto restoranas. Aliaskos gyventojai, kurie norėjo to restorano maisto, užsakė sraigtasparnį, kad vienas vyras nuskristų ir parvežtų maisto – tai tapo didžiausiu greito maisto užsakymu to miestelio istorijoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Žiūrėjau filmą apie Aliaską neseniai. Vaizdas ten atrodė taip: Kalėdos, niekada neprašvinta, amžina naktis ir pūgos. Kada geriausia ten keliauti? Kada patogiausia stebėti šį nuostabų kraštą?

– Turizmo srautai suintensyvėja nuo balandžio mėnesio. Mano nuomone, geriausias metas yra gegužė, nes tai yra sausiausias laikotarpis. Nepamirškime, kad Aliaskoje yra ir lietingiausias Amerikos miestas Kečikanas, kuriame lyja apie 300 dienų per metus. Sezonas tęsiasi maždaug iki spalio mėnesio. Man teko keliauti gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, ir nors tuo metu sutikau vasarą Aliaskoje, vis tiek reikėjo pasiimti žieminius drabužius. Man prireikė kepurės, pirštinių ir šiltų rūbų vaikščiojant per sniegą, nes ten jo buvo dar nemažai. Tačiau tie, kas nori pamatyti daugiau gamtos, turėtų keliauti liepos ar rugpjūčio mėnesiais, kai neršia lašišos, o upėse jas gaudo lokiai.

– Ar įmanoma pamatyti banginius?

– Taip, įmanoma ir net labai paprasta. Aš specialiai nevykau į banginių stebėjimo ekskursiją, kuri trunka apie šešias septynias valandas, kur tu stovi laive ir stebi banginius. Na, žinoma, daugiausiai, ką pamatysi, tai banginį išpurškiantį vandenį arba jo uodegą, bet vis tiek tai palieka didelį įspūdį. Man pavyko nušauti du zuikius vienu šūviu, nes vykau į ekskursiją sraigtasparniu ir skrendant virš jūros pamatėme iškilusį banginį. Tai buvo tikrai įspūdingas vaizdas. Man asmeniškai labai patinka stebėti gyvūnus laisvėje, o ne uždarytus zoologijos soduose, delfinariumuose ir panašiai. Aliaska, mano manymu, yra vienas iš tų būdų greitai ir be didelių pastangų pamatyti įspūdingą gyvūniją, kurios mes Lietuvoje neturime.

– Ką būtina pasiimti tokiai kelionei, apie ką žmonės net nepagalvoja?

– Aš pats buvau apie tai nepagalvojęs, bet džiaugiuosi, kad laive radau žiūronus. Plaukiant, pavyzdžiui, į Ledynų nacionalinį parką, kur net negalima išlipti iš laivo, viską turi stebėti iš vidaus, o aplink ledynus norisi viską pamatyti iš arčiau. Kol nežinojau, kad yra žiūronai, bandžiau priartinti vaizdą telefonu. O kalbant apie aprangą, reikėtų kuo daugiau sluoksniuotų drabužių. Aliaskoje birželio mėnesį mane užklupo trijų laipsnių šiluma, nors kai kuriuose miestuose dienos metu temperatūra pakildavo iki šešiolikos laipsnių.

– Uodų yra?

– Ne, tikrai nėra, jokių purškalų nereikės.

– Kremas nuo saulės?

– Taip, kremas nuo saulės – reikalingas, nes, esant baltame sniege, nosį galima labai lengvai nusvilti. Tai galiu patvirtinti iš savo patirties.

– Ar Aliaska yra ta kryptis, kuri įeis į jūsų Top 5?

– Aš grįžau iš šios kelionės ir pasakiau, kad tai buvo mano antra pagal įspūdingumą kelionė gyvenime. Norit sužinoti pirmąją? Tai buvo Afrikos safaris. Man labai patinka stebėti gyvūnus ir man tai pavyko padaryti iš labai arti Kenijoje, Masai Mara nacionaliniame parke. Tada pasakiau, kad Aliaska yra antroji. Nepamirškite, man tikrai nepatinka šalti kraštai. Man daug maloniau gulėti po palme paplūdimyje, skaityti knygą ar maudytis šiltame vandenyne. Tačiau supratau, kad norint išvesti save iš komforto zonos, norint pamatyti kažką įspūdingesnio, reikia nukeliauti ar į Norvegijos fiordus, ar į Aliaską, ar į Islandiją, o galbūt net kažkada ir į Antarktidą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių