- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilnietė Agnė jau antrus metus nusprendė augintis šilauoges, o ne pirkti parduotuvėje, pasakojama LNK reportaže.
„Praeitais metais pasodinome, patiko ir dabar norime daugiau plėstis“, – kalbėjo moteris.
Be uogų Agnė augina ir daržoves. Sako, kad turi ilgametę patirtį. Kai kuriems daržovių auginimas yra lygus terapijai, tačiau daugelis to imasi dėl finansinių sumetimų. Daržovių kainos kyla ir, panašu, kad artimiausiu metu nustoti neketina. Pavyzdžiui, dabar už kilogramą pigiausių pomidorų tenka sumokėti apie tris eurus, už uoginius su šakelėmis gali tekti pakloti net ir dešimt eurų už kilogramą. Agurkai – du su puse euro, bulvės – šešiasdešimt centų. Bet ar užsiauginti kainuos mažiau?
„Aišku, kad pigiau, nes kadangi daug sodinama. Turime prūdą, tad vandens yra, daug chemijos nepilame, viskas natūraliai“, – tęsė Agnė.
Kai kurie žmonės teigia, kad auginti išeina pigiau, tačiau darbo daug, reikia turėti laiko. Kiti – priešingai, sako, jog laikas vis dar kainuoja daugiau negu kainų pokytis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kai tokia situacija, savo derlių auginti nusprendžia ir tie, kas tokios patirties neturėjo, tad kai kurie renkasi net ir specialius kursus.
Apželdinimo kursų įkūrėja sako, kad net ir gyvenantys mieste, neturintys žemės lopinėlio užsiima sodinimu. Tam įdarbina palanges ir balkonus. Kalbama apie žaliąją madą ir vis labiau įsitvirtinantį terminą „miesto džiunglės“.
„Net yra specialiai balkonams skirtos morkų veislės, kurios užauga šiek tiek trumpesnės. Ką jau kalbėti apie agurkus ir kitas daržoves. Žalieji žirneliai – taip pat vienas iš pasirinkimų, pupelės galėtų būti netgi vijoklinės“, – kalbėjo apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė.
Neturintys auginimo patirties dažniausiai pradeda nuo prieskoninių žolelių.
„Prieskonines žoleles labai patogu nusiskinti ir iš karto įsidėti į salotas“, – tęsė L. Liubertaitė.
Lysvės su miniatiūriniais šiltnamiais Vilniuje žaliuoja ir prie daugiabučių. Auginti gėrybes buriasi bendruomenės. Visgi, kai kurie sodininkai paklausti, kas labiau apsimoka, pirkti ar auginti savo, sako, kad dar reikia gerai paskaičiuoti. O ir pačios sėklos brangsta. Taip sako ir pardavėjas Jonas.
„Sėklos šiais metais yra pabrangusios 13–15 proc., priklausomai nuo rūšies. Manau, kad tendencija išliks tokia, kad sėklos brangs, kadangi tai sėklų kainai, kuri yra dabar rinkoje, dar įtakos neturėjo trąšų, elektros kainų padidėjimas, nes prekiaujame pernai metų produkcija“, – pasakojo agrofirmos „Sėklos“ sėklų skyriaus vadovė Liucija Kunigiškytė.
Ekspertai sako, kad daržininkystė apsimoka tik tada, kai lysvė yra šalia namų, o ne už 100 km.
„Sėkla derliuje sudaro mažiausią kainą. Visi logistikos kaštai, trąšos, reikia įvertinti, kad visa tai kainuoja. Daigų auginimas, šiltnamių šildymas. Reikia labai gerai pagalvoti. Dar vienas svarbus aspektas – reikia turėti įgūdžių“, – tęsė L. Kunigiškytė.
Visgi nors sėklų kainos ir didesnės, jų jau dabar parduota daugiau, nei įprastai, tačiau prekybininkai atvirauja – šiemet tikėjosi dar didesnio anšlago.
Šiame tinkle pardavimai išaugo apie 15 proc., o štai „Moki-veži“ parduotuvės, lyginant su praeitais metais, skaičiuoja, kad sėklų parduodama net 40 proc. daugiau. Tarp populiariausių išlieka agurkai, ridikėliai, pomidorai, morkos ir burokėliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas90
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...