– Labai džiaugiuosi, kad pavyko nuversti mūsų buvusį prezidentą, nes jis labai daug blogo padarė žmonėms. Dabar apie dabartinę situaciją – ji, žinokit, yra neaiški, nestabili, ir mes vis dar nežinome, kas vyksta Sirijoje. Ar Sirija eina geresniu keliu, ar vis dar prastėja – tai lieka neaišku.

– Jūs turbūt girdėjote, kad kai kurios valstybės, net ir Latvija, Vokietija, Austrija, ir tikriausiai dar keletas, paskelbė, jog jos daugiau nebesvarstys Sirijos pabėgėlių prieglobsčio prašymų. Gal manoma, kad jau laikas Sirijos pabėgėliams grįžti namo. Jūs sakote, kad tokie svarstymai yra tikrai per anksti, ar ne?

– Aš manau, kad per anksti. Dauguma Sirijos pabėgėlių, gyvenančių Lietuvoje, bijo grįžti. Jie nenori grįžti, nes situacija Sirijoje vis dar labai neaiški – bombardavimai dar tęsiasi. Mes nežinome, kas ten vyksta ir kas bus. Nenorime per greitai grįžti į Siriją, kad tik po to suprastume, jog grįžome per anksti. Mes esame integravęsi į Lietuvos visuomenę. Vaikai eina į mokyklas, mokosi lietuvių kalbos, dauguma mūsų dirba. Iš mūsų bendruomenės labai mažai žmonių, kurie nedirba. Visi, kaip sakoma, prisitaikė prie gyvenimo čia, Lietuvoje, ir pripratome prie jūsų kultūros. Mums labai gaila galvoti apie grįžimą, mes tikrai nenorime.

– Kiek metų jūs jau gyvenate Lietuvoje? Nes girdžiu, kad puikiai kalbate lietuviškai.

– Ačiū labai. Tai jau septyni metai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar institucijos sako, kad jos turi duomenų apie tai, kad Lietuvoje gyvena keli tūkstančiai Sirijos pabėgėlių, gavusių prieglobstį, tačiau dauguma jų čia nuolat negyvena. Jie, esą, grįžta tik pratęsti leidimus gyventi Europos Sąjungoje, o po to išvyksta į Vakarų Europą. Kiek jūsų bendruomenė vienija narių ir ar galite patvirtinti arba paneigti šiuos institucijų duomenis?

– Tiesą sakant, kai mes atvykome į Lietuvą 2017 m., dauguma žmonių iš karto išvyko. Kai atvykome, buvo labai sunku – sunku rasti darbą, būstą. Viskas buvo sudėtinga, todėl daugelis atvykusiųjų greitai išvyko. Atvyko, pabandė, išvyko. Tačiau keli žmonės nusprendė likti čia, Lietuvoje. Aš esu vienas iš jų. Mes pradėjome kurtis čia, Lietuvoje, ir tie, kurie iš pradžių dar svarstė, ar likti, galiausiai nusprendė pasilikti. Dabar dauguma žmonių, kurie liko, čia dirba, mokosi lietuvių kalbos. Aišku, kalbą išmoksta po truputį, bet vaikai tikrai aktyviai mokosi lietuviškai, priprato, prisitaikė prie aplinkos ir integravosi.

– Sakykite, jeigu jūs norėtumėte pamatyti Siriją, grįžti į Siriją dar kartą, kokią Siriją jūs norėtumėte pamatyti ir kada norėtumėte grįžti pasižiūrėti, kas ten vyksta?

– Iš tikrųjų dabar visiškai neplanuoju grįžti į Siriją. Aš sakau, kad bijau dabar grįžti į Siriją. Aš norėčiau grįžti tik aplankyti, nes, tiesą sakant, pripratau gyventi čia. Vakar mes kalbėjome su šeima, su dukra. Dukra man sakė, kad nenori grįžti ten, nes čia turi daug draugų, priprato prie gyvenimo čia, nenori palikti mokyklos. Kai buvome Sirijoje, ant dukros mokyklos buvo numesta bomba. Tai ją psichologiškai paveikė, ji to nepamiršo. Ji sakė, kad nenori grįžti, nes dar atsimena, kas buvo.

Oficialiais duomenimis, nuo karo Sirijoje pradžios Belgijoje prieglobstį rado 44 tūkst. sirų. Daugeliui Belgija tapo naujais namais. Štai prieš septynerius metus čia atvykęs Yazunas nemato prasmės grįžti į Siriją, net ir pasitraukus diktatoriui Basharui al-Assadui. Jis mano, kad ten jo niekas nelaukia.

„Sirijoje neturime mokyklų, nei vandens, nei elektros. Jei grįšiu į savo namus, nežinau, ar jie dar bus savo vietoje. Čia gyvenu jau septynerius metus. Noriu baigti vidurinę mokyklą, gauti išsilavinimo pažymėjimą ir siekti Belgijos pilietybės“, – kalbėjo siras.

Panašiai jaučiasi ir jo sesuo, kuri Belgijoje mokosi nuo devynerių metų. Pasak merginos, jos ateitis taip pat formuojasi Belgijoje.

„Mano šeima yra Turkijoje, mano tėvai ir mamos šeima visi nori grįžti į Siriją, bet ne aš. Noriu likti Belgijoje su savo broliais“, – sakė Belgijoje gyvenanti Retai.

Jiems pritaria ir tėvas.

„Jei grįšiu į Siriją, tai tik tam, kad trumpam aplankyčiau šeimą, bet paskui noriu grįžti“, – sakė Youssefas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Migracijos ekspertų nuomone, ištremtų sirų grįžimas į gimtinę vyks palaipsniui ir tam tikrais etapais.

„Tiems, kurie išvyko į Europą ir naudojasi pabėgėlio statusu, nėra lengva jo atsisakyti. Reikia prisiminti, kad grįžus į kilmės šalį, pabėgėlio statusas automatiškai prarandamas. Manau, kad daugelis, logiškai mąstydami, kurį laiką palauks ir stebės, kokia bus naujoji valdžia.“ – aiškino migracijos klausimų specialistas Francois Gemenne.

Senaa ir Salimas, gyvenantys Belgijoje su penkiais iš aštuonių savo vaikų, taip pat nori likti Belgijoje, siekdami užtikrinti šeimos ateitį.

„Mano nuomone, niekas nenori likti Sirijoje, net ir be Basharo al-Assado. Mano sesuo tik ir svajoja išvykti iš Sirijos – ten nebėra nieko. Prireiks mažiausiai 10–20 metų, kad šalis galėtų atsigauti. Kada ši šalis vėl taps stabili? Dabar šalis yra sugriauta“, – kalbėjo Salimas.

„Aš bijau. Labai bijau ir nemanau, kad grįšiu. Mano širdis nebėra Sirijoje. Viskas, ką turėjau, buvo sunaikinta“, – sakė sirė Senaa.

Belgija, kaip ir daugelis kitų Vakarų šalių, sustabdė sirų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą. Vien spalio mėnesį prieglobsčio šalyje prašė apie 5 tūkst. sirų.