Čekučių skandalas: ekonomistai siūlo daugiau nebežaisti

  • Teksto dydis:

Tęsiantis skandalui dėl kanceliarinių lėšų grobstymo, teisėsaugos akiratyje – jau mažiausiai aštunta savivaldybė. Visuomenininkas Andrius Tapinas teigia, kad čia ne tik prokurorų darbas, kyla ir mokestinių klausimų. Tačiau Mokesčių inspekcija atkerta, kad tirti tarybos narių ataskaitų nesiruošia. Kaip dabartinę čekučių tvarką siūlo keisti ekonomistai ir politologai, pasakojama LNK reportaže.

Vilniuje – 51 savivaldybės tarybos narys. Kada įsigyti darbui reikalingų kanceliarinių prekių, kiekvienas randa savą laiką. Pavyzdžiui, Artūras Zuokas pernai bėgo pirkti standžiojo disko  į „Senukus“ gruodžio 31-ąją. Kelios valandos iki Naujųjų.

„Kada noriu, tada ir važiuoju pirkti. Šiuo atveju net ne aš važiavau, o frakcijos referentas, kuris pirko diską mano poreikiams, kaip tarybos nariui“, – paaiškino Vilniaus savivaldybės tarybos narys A. Zuokas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

A. Zuokas kompensuoja ir išlaidas už kurą. Kaip atskleidžia visuomenininko A. Tapino tyrimas, pilasi ir benzino, ir dyzelino į du skirtingus automobilius vos valandos skirtumu. O ir moka  už degalus penkiomis skirtingomis kortelėmis. Buvusi vicemerė Edita Tamošiūnaitė, dabar – tarybos narė, per dvejus metus už degalus sumokėjo aštuoniomis banko kortelėmis. Čekiuose keitė ir vardą bei pavardę. Pavyzdžiui, viename pasirašė kaip Edyta Benzyna. Dėl galimai neskaidrių sostinės tarybos narių išlaidų Vilniaus prokurorai pradėjo tyrimą. Tai – mažiausiai jau aštunta savivaldybė teisėsaugos akiratyje.

Čia jau interpretuoti, skaičiuoti benzino lašus, pokalbių minutes į vieną ar į kitą pusę, palikime tiems, kam tai yra reikalinga.

 

„Čia jau interpretuoti, skaičiuoti benzino lašus, pokalbių minutes į vieną ar į kitą pusę, palikime tiems, kam tai yra reikalinga“, – toks buvo Vilniaus mero Valdo Benkunsko komentaras.

Išmokos Vilniaus tarybos nariams – fiksuotos. Praėjusią kadenciją politikai per mėnesį gaudavo iki 300 eurų. Dabar kompensuojama ne daugiau kaip 25 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Tad išeitų apie 470 eurų su prievole pateikti sąskaitas ir čekius. Tokia pati tvarka galioja ir Šiaulių miesto taryboje.

„Jeigu mes teisės aktus išdrįsime pakeisti ir tiesiog žmonėms mokėti atlyginimą, už kurį pirks kurą ir visokius dalykus, tai galiausiai ir bus pasiekimas po trisdešimties metų“, – teigė Šiaulių meras Arūnas Visockas. 

Anot A. Tapino, čekių schemos – ne tik teisėsaugos darbas. Čia kyla ir mokesčių klausimų. Todėl jis kreipėsi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).

„Ir jeigu nors kažkas pasiteiraus – auditas, STT, VMI, tam bus labai blogai“, – konstatavo A. Tapinas.

Ir jeigu nors kažkas pasiteiraus – auditas, STT, VMI, tam bus labai blogai.

 

Seimo vicepirmininkas sako, kad kanceliarinės lėšos – ne atlyginimas, todėl už jas reikia atsiskaityti.

„Jeigu nereikėtų atsiskaityti, tai būtų darbo užmokestis, kurį gavęs sumoki socialinio draudimo įmokas, sumoki gyventojų pajamų mokestį, o viskas, kas lieka, tai – jau tau ir darai, ką nori“, – kalbėjo Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. 

VMI veikiausiai netikrins nė vienos savivaldybės darbuotojų ataskaitos. Aiškina, kad čia visai ne mokesčių klausimas.

„Tokios Vietos savivaldos įstatymo nustatytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos ir tarybos nariams  išmokėtos išmokos laikomos kompensacijomis, kurios pajamų mokesčiu neapmokestinamos“, – tos buvo raštiškas VMI atsakymas.

„Jeigu mes pradėtume traktuoti, kad čia yra grynasis atlyginimas, akivaizdu, kad tada reikėtų sumokėti mokesčius. Bet reglamente ir teisės aktuose niekur nerasi to parašyta, o teisėtvarka ir vertins būtent ne per moralinį, o teisinį aspektą“, – sakė A. Visockas.

Taigi jei išmokos naudotos nepagrįstai, teisę susigrąžinti pinigus turi ne VMI inspektoriai, o nebent savivaldybės. Politologui suprantama, kodėl VMI nemato pagrindo tyrimui.

„Ji nėra tokių išlaidų prižiūrėtoja“, – teigė politologas Kęstutis Girnius.

K. Girnius teigia, kad dėl galimo piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, pirmiausiai turi susirūpinti partijų vadovai. O ekonomistai siūlo daugiau nebežaisti su čekučiais.

„Galėtų kreiptis į kitų šalių savivaldybes. kaip jie tokius dalykus tvarko. Ypač skandinavai pasižymi skaidrumu“, – sakė K. Girnius.

„Jeigu mes jau ekonomizuojame, tada reikia tą sistemą išskaidrinti, kad nebūtų visokių tokių prirašinėjimų. Arba skaidriai mokėti už tai kažkokį adekvatų atlyginimą“, – teigė ekonomistas Raimondas Kuodis.

Dalis politikų jau pasiūlė nustatyti fiksuotą mėnesinį atlygį tarybos nariams, tačiau nevyriausybininkai ragina tvarką keisti greičiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

joo

joo portretas
zmogelis nesumokejo 15 ct uz maiseli,tai tampe teisesauga,o cia tukstancius pasisavino...Ar normali valstybe???

zema,gal kam ir kastuvu reikia,

zema,gal kam ir kastuvu reikia, portretas
Kas per valstybe kad tokio paprasto klausimo ispresti nesugeba,kokius profus isrinkom kad jau dugne sedim per vagius,turi buti grieztai skirstomi lesos,200 per daug piestukams,o kitkam ponai patys mokekit ,sugrazinti lesas kurie neturi cekiu,,nes tai vagyste atvira,

buhalteris

buhalteris portretas
O kam tie čekiukai? Tik Tapinui įdomus. Numatykit 200 eur neatsiskaitytinai ir nereiks vargti nei tarybos nariams , nei buhalteriams ,nei Tapinui.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių