„Šios katastrofos randus tebejaučia ir Lietuva. Todėl jie verčia dar labiau nerimauti dėl galimo pavojaus, kurį kelia mūsų šalies pašonėje, vos už 20 km nuo valstybinės sienos, Baltarusijoje statoma Astravo atominė jėgainė“, – pažymi aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Baltarusija nesilaiko Espo konvencijos reikalavimų ir ligi šiol neatsako į Lietuvos daugelį kartų pateiktus klausimus apie šios AE branduolinę saugą ir galimą poveikį mūsų šalies aplinkai ir gyventojams. Jėgainė kyla vos už 50 km nuo Lietuvos sostinės, kur gyvena daugiau kaip pusė milijono žmonių. Tačiau nėra parengto Vilniaus evakuacijos galimos avarijos atveju plano. „Lietuva – mažutė šalis, neturėtume kur pasislėpti. Galima tik karčiai juokauti, kad belieka įgyvendinti prieškarinį prof. Kazio Pakšto sumanymą – už jūrų marių įkurti „atsarginę“ Lietuvą“, – sako ministras Kęstutis Trečiokas.

Sprendžiant Astravo AE branduolinės saugos problemas, ministras tikisi ir Europos Komisijos pagalbos. Per susitikimą su ES klimato kaitos ir energetikos komisaru Miguel‘iu Arias‘u Canete, įvykusį prieš pusantros savaitės, komisaras pritarė mūsų šalies pozicijai, kad Astravo AE projektas privalo atitikti visus Espo konvencijos ir branduolinės saugos reikalavimus. M. A. Canete žodžiais, Europos Komisija dės pastangas, kad Baltarusija šios jėgainės galimo poveikio aplinkai vertinimą atliktų tinkamai ir taip pat atliktų atominėms elektrinėms taikomą vadinamąjį „streso testą”, kuris padeda įvertinti, ar užtikrinamos pakankamos saugos priemonės ekstremaliems gamtos reiškiniams atlaikyti.

Lietuvos iniciatyva Astravo AE „byla“ yra ir tarptautinių organizacijų akiratyje. 2014 m. Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas paskelbė, kad Astravo AE statybos projektas pažeidžia šios konvencijos reikalavimus. Mūsų šalies skundą nagrinėja ir Orhuso konvencijos atitikties komitetas.