„GIPL užtikrina tą mūsų visišką regioninę integraciją nuo Suomijos iki Lenkijos ir toliau (…) ir ta bendra rinka turės savo teigiamus efektus“, – sako ministras.

Ketvirtadienį „Žinių radijui“ D. Kreivys teigė, jog įjungus GIPL, „tampame Europos Sąjungos dujų tinklo dalimi“. Pasak ministro, Lietuva ir Baltijos šalys tampa saugesnės nuo galimų Rusijos manipuliacijų, pavyzdžiui, veiksmų dujų sistemai išbalansuoti.

„Turėdami šitą dujotiekį, pirmiausia užsitikriname savo dujų srities stabilumą. Uždarius rusišką importą pradžioje rusai ėmė sukinėti, tiesiog susibalansuoti sistemą, o ją susibalansuoti nėra lengva. Dujotiekis su Lenkija būtent leidžia susibalansuoti mūsų sistemas“, – kalbėjo D. Kreivys.

Turėdami šitą dujotiekį, pirmiausia užsitikriname savo dujų srities stabilumą. Uždarius rusišką importą pradžioje rusai ėmė sukinėti, tiesiog susibalansuoti sistemą, o ją susibalansuoti nėra lengva.

Kartu ministras pabrėžė, kad naujajai jungčiai pradėjus veikti, dar efektyviau bus panaudojami Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai. D. Kreivys aiškino, kad jų jau yra užsakęs Lenkijos dujų tiekėjas PGNIG, o ir dabar terminalas naudojamas 100 proc.

„Dujotiekis leidžia dar geriau užkrauti terminalą, išnaudoti jo pajėgumus. Dabar terminalas yra panaudojamas 100 proc., ir taip yra iki metų galo. PGNIG yra užsakęs 6 krovinius atvežti iki mūsų terminalo. Be abejo, dalis tų krovinių tekės į Lenkiją, dalis pasiliks Baltijos šalyse, kur PGNIG prekiaus“, – teigė D. Kreivys.

Didėjant terminalo apkrovoms, pasak jo, mažės vartotojų sąskaitose esanti terminalo išlaikymo dedamoji.

„Tokiu būdu mažės mūsų dujų kainos“, – pažymėjo ministras, antrąja mažesnių kainų priežastimi įvardijęs atsirasiančią didesnę konkurenciją tarp dujų rinkos dalyvių.

„Ateina didžiuliai žaidėjai, kaip PGNIG. PGNIG turi ilgalaikius kontraktus su amerikiečiais, kitais dujų tiekėjais. Vadinasi, jie turi erdvės konkuruoti geresnėmis kainomis“, – aiškino D. Kreivys.

„Labai tikiuosi, kad ta konkurencija, kuri atsiras dujų rinkoje, bus žymiai aštresnė ir kas galiausiai išvirs geresnėmis kainomis mūsų vartotojams“, – tęsė jis.

ELTA primena, kad gegužės 1 d., 12.40 val., kaip ir buvo numatyta, pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL. Sekmadienį naująja dujų jungtimi perduoti pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai.

508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją, faktiškai išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją. Šis žingsnis dar labiau sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę bei padidina Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybes.

Per artimiausius penkis mėnesius pajėgumai, transportuojant dujas iš Lietuvos į Lenkiją per Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalą, sieks 217 000 m3/h, arba 2,4 GWh/h. Tai atitinka 1,9 mlrd. kub. m/metus, arba 21 TWh/metus. Pajėgumai, transportuojant dujas iš Lenkijos į Lietuvą, bus 230 000 m3/h, arba 2,6 GWh/h. Tai atitinka 2 mlrd. kub. m/metus, arba apie 22 TWh/metus.

Ketvirtadienį Vilniaus rajone vyks GIPL atidarymo ceremonija, kurioje pakviesti dalyvauti Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentai, Europos Sąjungos energetikos komisarė, Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai, atsakingi už energetiką, projektą įgyvendinusių Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių vadovai.