- Rūta Grigolytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Tvarkydami gyvenamąją aplinką ne darome kam nors paslaugą, o atliekame tai, ką privalome. Tvarkytis turi būti įprasta ir natūralu“, – įsitikinęs aplinkos gražinimo akcijos „Darom“ projekto vadovas Karolis Sargūnas.
Šį šeštadienį vyksiančios akcijos iniciatorius tiki, kad žmonės tampa vis labiau sąmoningi: kasmet tvarkosi vis daugiau savanorių, bet surenkama vis mažiau šiukšlių.
– Kiek savanorių tikitės gegužės 11 d.?
– Tikimės gero oro ir prognozuojame, kad akcijoje dalyvaus iki 10 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra apie 300 tūkst. žmonių. Kiekvienais metais savanorių padaugėja apie 60 tūkst. Žinoma, labai svarbios yra oro sąlygos.
– Pastebima, kad kasmet dalyvauja vis daugiau savanorių, bet surenkama vis mažiau atliekų. Kaip manote, kodėl?
– Manome, kad galbūt šiek tiek prisidedame prie to, kad žmonės mažiau šiukšlina. Be abejo, tai nereiškia, kad šiukšlių nebėra, tačiau situacija tikrai yra geresnė, nei buvo 2010 metais ar anksčiau. Miestuose, kaip matome, komunalinės tarnybos jau pajėgios palaikyti švarą, bet savanorių pagalba yra labai svarbi ir kitur.
– Šiemet pirmą kartą pakvietėte švarinti ne tik miestų kiemus bei gatves, bet ir miškus. Kiek yra panorusiųjų dalyvauti?
– Kol kas šių duomenų dar neturime, esame sutelkę dėmesį į komunikavimą ir koordinavimą. Pirminius duomenis turėsime antradienį arba trečiadienį. Tačiau tvarkymo darbai jau prasidėję.
Šiame akcijos etape susiduriame su transporto problema, kuri tikrai sumažina dalyvių kiekį. Stengiamės suburti kolektyvines grupes, kurios galėtų vykti į miškus.
– Kaimo vietovėse trūksta vietų, kur galima būtų išmesti atliekas. Grybaudamas surinkai maišą šiukšlių, ir turi nors ir autobusu į miestą vežtis. Ar tai kaip nors sprendžiama?
– Tai susiję su tiesioginiais kaštais. Su mūsų partneriais miškininkais bei regioninių parkų direkcijomis turime viziją ir tikslą skatinti žmonių sąmoningumą. Žmogus, ką atsivežęs, turi ir išsivežti. Konteinerių pastatymas problemos iš esmės neišspręs. Taip pat kiltų problema dėl administravimo, važiavimas, šiukšlių išvežimas kainuoja tikrai daug. Savivaldybių biudžetai yra labai riboti. Taigi svarbiausia yra skatinti žmonių sąmoningumą, kad šiukšlės nebūtų mėtomos bet kur. Būtų gerai, jeigu būtų labiau prieinama informacija, kur arčiausiai gali šiukšles išmesti.
– Per akciją miestuose tikriausiai daug žmonių ne jungsis į talkas numatytuose tvarkymosi taškuose, bet kuops savo kiemus, gatvę, kurioje gyvena. Ką patartumėte jiems, kad tvarkymasis būtų kuo draugiškesnis gamtai, o surinktomis atliekomis netektų rūpintis kitiems?
– Visų pirmiausia yra svarbu, kad, kai tvarkoma sava teritorija, tos atliekos nebūtų nešamos į gatvę. Jeigu taip daroma, tai išbalansuoja visą projekto eigą. Tvarkydami gyvenamąją aplinką ne darome kam nors paslaugą, o darome tai, ką privalome. Tvarkytis yra mūsų pareiga, taip pat pareiga yra ir šiukšles išsivežti. Dažnai pasitaiko, kad gyventojai, susitvarkę savo teritoriją, nori, kad tas atliekas išvežtų kažkas kitas. Tai neteisinga nuostata. Gyventojai, pasinaudodami, kad vyksta akcija ir nešdami į taškus savas atliekas, sudaro nemažai problemų. Tuomet negalima visko greitai išvežti, kyla nepasitenkinimas.
Iš esmės tvarkymosi akcija yra kaip maratonas: visi kartais bėgioja po vieną, o kartą ar kelis kartus per metus susiburia bendram bėgimui. Tai šventė.
Šiemet už miesto ribų esantys nelegalūs sąvartynai ir atliekomis užterštos teritorijos tvarkomos nuo gegužės 6 iki 11 d. Miestuose „Darom 2013“ vyks gegužės 11 d. Tvarkymo taškuose gyventojams bus išdalinti specialūs raudoni maišai, kuriuos – jau pilnus – gyventojai turės palikti atliekų sukaupimo taškuose.
Švarinimosi akcijos pradininkai – estai. Lietuvoje akcija „Darom“ pirmą kartą suorganizuota 2008 m. Tais metais savanoriai surinko daugiau nei 500 tonų atliekų.
2009 m. akcijoje dalyvavo 45 tūkst. savanorių.
2010 m. prie akcijos prisijungė 100 tūkst. savanorių ir surinko 12 tūkst. tonų atliekų.
2011 m. akcijoje dalyvavo jau 150 tūkst. savanorių, kurie surinko apie 5 tūkst. tonų atliekų.
2012 m. akcijoje dalyvavo 210 tūkst. savanorių, kurie surinko 1,5 tūkst. tonų atliekų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...
-
Lietuva spindi Kalėdų šviesoje: žvilgtelėkite į nuostabiai papuoštus tautiečių namus2
Šventinis laikotarpis Lietuvoje tampa vis įspūdingesnis – švytinčios sodybos šiemet sulaukia lankytojų ne tik iš aplinkinių miestų, bet ir iš visos šalies. Vienas pirmųjų Kalėdų šviesų entuziast...
-
Prie pagrindinės Kauno eglės – lankytojų antplūdis: kalėdinės nuotaikos ir dovanų džiaugsmai5
Pasivaišinę kalėdinėmis vaišėmis kauniečiai ir miesto svečiai patraukė į Vienybės aikštę, kurioje šiemet stovi pagrindinė Kalėdų eglė. Kalbinti miestiečiai pasidalijo, ir kaip švenčia gražiausias metų &scaro...
-
Lietuva reiškia užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano lėktuvo aukų šeimoms
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos vardu trečiadienį išreiškė užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano oro linijų lėktuvo aukų šeimoms. ...
-
Senelis Kalėda apie šventes Kaune: šiemet elniams buvo sunku nusileisti ant stogų3
Per Kalėdas rezidenciją prie pagrindinės Kauno eglės atidaręs Senelis Kalėda atskleidė, kad po dovanų dalybų nakties dar nemiegojo, tačiau jam stebuklingą naktį pavyko aplankyti visus vaikus. Tiesa, kadangi šiemet sniego nebuvo, roges tempia...
-
Per šventes aukos paramos fondams išauga, bet aukojimas mažėja1
Besibaigiančių metų šventės Lietuvos paramos ir labdaros fondams – vienas intensyviausių laikotarpių, kai žmonės aukoja daugiau nei įprastai, tačiau aukojimo tendencijos prastėja, BNS sako šių organizacijų atstovai. ...
-
VST vadas žada keisti pareigūnų požiūrį į pažeidėjus: negali spardyti surakinto antrankiais4
Viešojo saugumo tarnybai (VST) pradėjęs vadovauti buvęs ilgametis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas pabrėžia, kad padidėjus hibridinių grėsmių tikimybei, būtina stiprinti vi...
-
Žiniasklaida: mirė profesorė Dambrauskienė
Pirmadienį, eidama 85-uosius metus, mirė žymi Lietuvos darbo teisės specialistė, viena iš Darbo kodekso rengėjų, profesorė Genovaitė Dambrauskienė. ...
-
Nuo rugsėjo dėl netinkamo įtraukiojo ugdymo nesikreipė nei tėvai, nei NVO: nesulaukta skundų2
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad po to, kai rugsėjį startavo visuotinis įtraukusis ugdymas, nebuvo sulaukta nė vieno skundo dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nepriėmimo į mokyklas. ...
-
Pasienyje su Baltarusija neteisėtų migrantų nefiksuota
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nebuvo apgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...