- Jurgita Andriejauskaitė, Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
Prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos susirinkusi nedidelė grupė aukštųjų mokyklų dėstytojų pirmadienį reikalavo atlyginimus pakelti bent 30 procentų.
Ministerija teigia girdinti protestuotojus ir teigia, jog sprendimai dėl jų reikalavimų bus priimti vėliau.
„Siekiame, kad minimum būtų padidintas darbo užmokestis bent 30 procentų, reaguojant į susidariusią sudėtingą ekonominę situaciją“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.
Į protestą susirinko maždaug 10-15 dėstytojų.
Ministerija teigia, jog šiuo metu kaip tik vyksta derybų procesas su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu ir Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ dėl 2017 m. sudarytos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.
Ragina atlyginimus kelti visiems
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, susitikę su protestuoti atvykusiais LAMPSS atstovais, pabrėžė, jog visi reikalavimai yra svarstomi, o sprendimai bus priimti vėliau rudenį.
„Apie reikalavimus didinti darbo užmokestį informuota ir Finansų ministerija. Atlyginimų kėlimo galimybės bus svarstomos kiek vėliau rudenį, atnaujinus valstybės ekonominės raidos projekcijas. Taigi ir sprendimai bus priimti kiek vėliau. Svarstymams rengiamos įvairios alternatyvos, tarp jų – ir toji, kurios reikalauja profesinės sąjungos“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Aukštųjų mokyklų atstovai reikalauja, kad kitąmet darbo užmokestis būtų didinimas ne 10 proc., kaip numatyta ikikrizinėje Vyriausybės programoje bei partijų susitarime, o 30 procentų.
L. Balandžio / BNS nuotr.
„Jei valstybė nesusirūpins piliečiais, jeigu nesiims didinti perkamosios galios, šiandien nukentės visi – tiek piliečiai, tiek ir verslai, iš kurių perka tie piliečiai. Pirmas žingsnis, ką privalo padaryti, tai iš esmės apsvarstyti Lietuvoje kelti darbo užmokesčius, nes vartoti vakarietiškomis kainomis su prosovietiniais atlyginimais tiesiog darosi nebeįmanoma“, – teigė S. Vaitkevičius.
Pirmas žingsnis, ką privalo padaryti, tai iš esmės apsvarstyti Lietuvoje kelti darbo užmokesčius, nes vartoti vakarietiškomis kainomis su prosovietiniais atlyginimais tiesiog darosi nebeįmanoma.
LAMPSS reikalauja, kad atlyginimai būtų keliami akademikams, dėstytojams, mokslininkams ir aukštojo mokslo visiems darbuotojams.
„Tačiau iš esmės puikiai suprantame, kad Vyriausybė neturėtų apsiriboti vien tik mūsų sektoriumi, iš esmės, jei visuose sektoriuose algos neišaugs, niekaip nesukontroliuosime ekonominės krizės“, – sakė pirmininkas.
Jo teigimu, patys universitetai nėra pajėgūs didinti dėstytojams atlyginimų iš savo biudžeto, nes studentams gerokai pabrangtų studijos.
„Mes turėtume pakelti studentams 30, gal ir 40 ar 50 proc. kainą už studijas, o tai yra segmentas, kur dar ne visi uždirba ir ne visi gali susimokėti tokį įkainį. Mūsų manymu, šiandien ta visa pareiga gula ant valstybės pečių. Iš esmės, pradžioje turėtų viskuo pasirūpinti valstybė, o po to automatiškai įsijungs visos kitos sistemos“, – sakė S. Vaitkevičius.
Derasi dėl sąlygų
Anot ministerijos, parlamentinių politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos numatyta, kad 2024 m. mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Kolektyvinėje sutartyje su profesinėmis sąjungomis numatyta kitąmet ir 2024 metais užtikrinti, kad būtų skiriama lėšų šių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet.
Taip pat sutartyje numatyta, kad konkrečius darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimus ir terminus artimiausiems dvejiems metams šalys derina derybose dėl sutarties pakeitimo, rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą.
Ministerijos duomenimis, valstybės lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui nuo šių metų sausio augo 12,5 proc. Tam valstybės biudžete buvo papildomai skirta 28,8 mln. eurų.
Ministerijos teigimu, universitetai yra autonomiški valstybės asignavimų valdytojai ir savarankiškai sprendžia dėl lėšų panaudojimo darbuotojų atlyginimams ir kitoms reikmėms.
Nustatant dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, aukštosiose mokyklose nėra taikoma vieninga pareiginės algos koeficientų nustatymo schema. Tai lemia, kad dėstytojų darbo užmokestis ir darbo sąlygos aukštosiose mokyklose yra nevienodos, skelbia ministerija.
Statistikos departamento duomenimis, aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai nuosekliai didėja. Pernai antrą ketvirtį vidutinis dėstytojo atlyginimas buvo 2067 eurai. Šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis dėstytojo atlyginimas siekė 2273 eurus iki mokesčių, tai sudaro 127,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje, rašoma ministerijos pranešime.
Valstybės asignavimai šalies universitetams ir kolegijoms per dvejus metus padidėjo beveik trečdaliu. Valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamų lėšų suma 2020-2022 metais augo 32,7 proc. nuo 265,1 mln. eurų iki 351,9 mln. eurų
Lietuvos mokslo tarybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai 2020-2022 metais padidėjo nuo 19,6 mln. eurų iki 27,2 mln. eurų. Dalis šių lėšų skiriama tyrėjų veiklai finansuoti, tyrėjų karjeros plėtrai ir mobilumui, kvalifikacijos tobulinimui, skelbia ministerija.
Siekiant ginti „teisėtą interesą gauti adekvatų ekonominei situacijai darbo užmokestį“ piketą dėl per mažo užmokesčio Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) Kaune buvo surengęs ir rugsėjo 1-ąją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jeglinskas apie sprendimą gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP: yra tikimybė, kad mokesčiai keisis4
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas tikina neatmetantis galimybės, jog nusprendus skirti gynybai 5-6 proc. nuo BVP, gali tekti didinti mokesčius. ...
-
Žiniasklaida: Vilniuje pardavinėjami žemėlapiai, kuriuose Krymas – Rusijos dalis7
Viename iš Vilniaus knygynų pardavinėjami žemėlapiai, kuriuose Maskvos aneksuotas Krymas ar net kai kurios Ukrainos sritys rytuose vaizduojamos kaip faktinės Rusijos federacijos teritorijos, praneša LRT. ...
-
Pradedami Naujininkuose nuo sprogimo nukentėjusio daugiabučio atstatymo darbai
Pradedami Naujininkuose nuo sprogimo nukentėjusio daugiabučio atstatymo darbai. Jiems Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti iki 50 tūkst. eurų. ...
-
Sausį – gamtos išdaigos: ši žiema tikrai stebina
Sausiui dar nepasibaigus lietuviai socialiniuose tinkluose dalijasi gamtos išdaigų vaizdais. ...
-
Pralaimėjusio teismus „Jedinstvo“ lyderio negali išsiųsti iš Lietuvos: paaiškino, kodėl
Valerijaus Ivanovo prorusiška organizacija „Jedinstvo“ priešinosi Lietuvos nepriklausomybei ir šturmavo Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Prabėgo daugiau nei trys dešimtmečiai. ...
-
Nuo karo tarnybos atleidžiama vis daugiau jaunuolių: skaičiai stebina29
Pernai šaukimus atlikti privalomąją karo tarnybą gavo 372 Kėdainių rajono savivaldybėje gyvenantys jaunuoliai, o ją atliko tik 46, rašo portalas „Rinkos aikštė“. ...
-
Vilijampolėje atidaryti Savarankiško gyvenimo namai8
Ilgą laiką neramaus būdo gyventojais garsėjęs bendrabutis Vilijampolėje, Lampėdžių gatvėje, pasikeitė neatpažįstamai. Penktadienį duris atvėrė iš pagrindų rekonstruotas pastatas – Savarankiško gyvenimo namai. Kaip prane&sca...
-
Netektis medikų bendruomenėje: mirė jauna Klaipėdos gydytoja1
Pirmadienį medikų bendruomenę sukrėtė liūdna žinia – mirė Klaipėdos gydytoja Aurelija Gestautienė. ...
-
Perspėja: tarp jaunuolių paplito alternatyva cigaretėms
Tarp jaunuolių paplito naujas tabako produktas, pavadinimu snusas. Anot pareigūnų, tai tarsi nikotino „pagalvėlė“, dažniausiai naudojama dedant ją po viršutine lūpa ir įsisavinant pro dantenas. Nepilnamečiai snusą esą naudoja kai...
-
Ne visų norai pildosi: įkrovimo stotelė yra, bet elektromobilio dar teks palaukti?2
Nors Kalėdos praeity, bet Biržuose tebepildomos svajonės. Ketverius metus rajono valdžia iš biudžeto atseikėja pinigų seniūnų svajonėms. Seniūnijas reitinguoja patys seniūnai, lėšų svajonėms gauna tik prizininkai. Šiemet pir...