Balandžio 10 dieną įvykęs sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko susitikimas su gydymo įstaigų vadovais ir medicinos darbuotojų profesinėmis sąjungomis, medikų bendruomenei sukėlė dar daugiau nerimo.

„Jei bus priimtos skubos tvarka parengto 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pakeitimo projekte pateiktos pataisos, kai kurios gydymo įstaigos gali nebesugebėti įvykdyti sutartinių įsipareigojimų su Teritorinėmis ligonių kasomis, o ligoniams gali būti teikiamos ne visos paslaugos“, - nuo nuogąstauja Gydytojų sąjunga.

Pataisose numatoma sumažinti biudžetą daugiau kaip 6,4 proc., t.y. pajamos, lyginant su patvirtintu 2009 m. biudžetu, būtų mažinamos 298,6 mln. Lt.

„Vadinasi, atitinkamai turėtų mažėti ir gydytojų atlyginimai, – reiškia susirūpinimą Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. – Todėl yra didelė tikimybė, kad mūsų ketverius metus siektas atlyginimų didinimas grąžins gydytojų algas į prieš kelerius metus buvusią padėtį“.

Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas susitikime sakė, kad „gydymo įstaigoms reikia ieškoti savų rezervų, o įstaigų vadovams – būdų taupyti lėšas“. Anot jo, nei ministerija, nei Vyriausybė nereguliuoja gydytojų atlyginimų – įstatymas numato, kad gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimus nustato vadovai. Ministras taip pat pabrėžė, jog ministerija ieškos kompromiso su profsąjungomis. 

PSDF tarybos posėdyje buvo diskutuojama dėl susidariusios situacijos, taip pat ir dėl sveikatos paslaugų vertės. Tokios paslaugos, kaip kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimas, ankstyvoji piktybinių navikų diagnostika, fiziologinio nėštumo priežiūra, vaikų iki 1 m. bei neįgaliųjų sveikatos priežiūra, imunoprofilaktika vaikams, moksleivių paruošimas mokyklai ir kt. –  vadinamos skatinamosiomis paslaugomis ir vertinamos balais, kurių vienas prilyginamas 1 litui. Dėl nesurenkamo privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, ligonių kasos siūlo mažinti balo vertę. Kai kurios gydymo įstaigos jau gavo raštus iš teritorinių ligonių kasų, jog bus apmokėta tik dalis skatinamųjų paslaugų.

„Gydymo įstaigos, įspraustos į tokius ligonių kasų rėmus, nebegalės tinkamai teikti visų reikalingų paslaugų. Įsivaizduokite, kas nutiks, kai poliklinikos privalės teikti pacientams visas paslaugas, tačiau pinigų už jas ligonių kasos neduos? Pavyzdžiui, kas bus, kai pediatras negalės skiepyti visų vaikų?“, – grėsmingą situaciją konstatuoja LGS prezidentas. – Mes tikrai pasiruošę kovoti visomis priemonėmis, kad balas nebūtų keičiamas. Taip pat, kad būtų išsaugoti nepakitę tarifiniai gydytojų atlyginimai“.

Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, LGS siūlo spręsti sumažinto biudžeto kompensacijos mechanizmus: kaip alternatyvą galima būtų svarstyti galimybę mažinti sveikatos priežiūros įstaigų sutartines sumas su teritorinėmis ligonių kasomis, o tai leistų pakoreguoti paslaugų teikimo tvarką. Taip pat LGS siūlo nuo šių metų liepos 1 d. nedidinti PVM bei palikti šiuo metu egzistuojančią šio mokesčio lengvatą vaistams.

„Suprantame, kad susidariusi situacija yra dalis Vyriausybės taupymo plano, tačiau pamirštama, jog taupymas sveikatos sąskaita yra beprasmis. Nežinau valstybės, kuri per krizę mažintų finansavimą sveikatos apsaugai – visi supranta, kad jei ir bus, tai tik trumpalaikis efektas, – sako prof. L. Labanauskas. – Žmonės nebegalės ir nebenorės gydytis, o kai sveikata visiškai suprastės, paklius tiesiai į stacionarą (jei į jį galės pakliūti), kur gydymas bus dar brangesnis“. LGS vadovas tikina, kad jei ligonių kasos sutiktų išlaikyti sveikatos paslaugų balą, prilygintą 1 litui, Lietuvos gydytojų sąjunga, kartu su kitomis profesinėmis sąjungomis, sieks, kad lėšos būtų paskirstytos racionaliai ir būtų nustatyti taupymo prioritetai.