- Ramūnas Jakubauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) sprendimą dėl žurnalistinio projekto „Karštos pėdos“ sprendimą priims vasario pabaigoje. Jeigu bauda bus skirta, projekto autoriai ketina kreiptis į teismą.
Ketvirtadienį inspekcija surengė viešą posėdį, kuriame buvo išklausoma projekto autorių argumentų.
„Pasitikslinome aplinkybes – toks ir buvo tikslas viešo posėdžio (...) Dabar tiesiog vasario 25 dieną bus priimtas sprendimas“, – po ketvirtadienį vykusio posėdžio žurnalistams sakė inspekcijos vadovas Raimondas Andrijauskas.
Visuomeninės iniciatyvos „Karštos pėdos“ autoriams inspekcija siūlo skirti baudą už tai, kad nepateikė VDAI prašomos informacijos pernai pradėtam tyrimui pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).
„Mes bandėme šiandien gauti papildomą informaciją, kas buvo teikta ir kaip teikta, ir įvertinus visas aplinkybes priimsime sprendimą“, – teigė įstaigos direktorius.
Jo teigimu, tyrimo metu siekiama išsiaiškinti, kaip „Karštų pėdų“ autoriai tvarko asmens duomenis.
„Tyrimo bendras tikslas yra išsiaiškinti, koks vyksta duomenų tvarkymas ir susirinkti tą informaciją, kurią privalo pateikti duomenų valdytojas (...) Tuo tikslu surenkam informaciją ir sprendžiame, tai yra mūsų kompetencija ar ne mūsų ir sprendžiame, kam reikėtų ją perduoti, nes kiekviena valstybės institucija turi atitikti gerojo administravimo principus“, – kalbėjo R. Andrijauskas.
Posėdyje projekto autoriams klausimus uždavinėjo R. Andrijauskas, taip pat jame dalyvavo inspekcijos Priežiūros skyriaus skyriaus vyriausioji specialistė.
Posėdį stebėjo keletas žurnalistų – nors jis ir buvo viešas, tačiau dėl COVID-19 pandemijos jame galėjo dalyvauti ribotas skaičius žmonių, taip pat posėdžio turinio nebuvo galima įrašinėti pagal įstaigos vadovo 2019 metais nustatytą tvarką.
„Posėdis paliko niūrų ir graudų įspūdį“
„Karštos pėdos“ sukurtos 2020 metų rudenį, joje pateikiami viešai skelbiami duomenys apie politikus ir aukšto rango valstybės tarnautojus, jų ryšius su viešaisiais pinigais, siekiant palengvinti žurnalistų darbą tiriant galimus interesų konfliktus,
Iniciatyvos autoriai – tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir Nacionalinis socialinės integracijos institutas, įgyvendinantis programą „Media4change“. Šios programos vadovė Neringa Jurčiukonytė sako, kad ketvirtadienį vykęs posėdis paliko niūrų įspūdį, kadangi inspekcija nagrinėja tai, ko neturėtų tirti.
„Niūrus ir graudus įspūdis, kokioje situacijoje esame. Ji yra absurdiška ir manau, kad tai gali patvirtinti kiekvienas, dalyvavęs šiame posėdyje, bet gerai, kad tokios situacijos vyksta, nes, tikėkimės, kad jos baigtis galbūt išlaisvins žurnalistiką“, – BNS sakė „Media4change“ programos vadovė.
Anot projekto autorės, VDAI vadovas nėra įgaliotas analizuoti žurnalistinės veiklos, kadangi tai, pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, gali daryti Žurnalistų etikos inspektorius.
Ji taip pat sako, kad inspekcijai buvo pateiktas inspektoriaus išaiškinimas, kad projektas „Karštos pėdos“ laikomas žurnalistiniu.
„Jis nėra įgaliotas analizuoti žurnalistinės veiklos, tačiau tai daro ir užduoda vis tuos pačius klausimus, kaip antai, teigia, kad mes nepateikėme informacijos, tačiau informacija apie projektą buvo pateikta, inspektoriaus išaiškinimai, apie mūsų tikslus buvo labai daug informacijos pateikta“, – teigė N. Jurčiukonytė.
„Tačiau jis įpareigoja mus vykdyti ir kitus asmens duomenų apsaugos reglamento punktus, kurie žurnalistikai nėra taikomi ir kurių būtų neįmanoma suadministruoti tokiam projektui. Pabandykime įsivaizduoti – visų politikų sutikimai, 1,5 tūkst. deklaracijų pas mus yra, kokiu būdu gauti sutikimus dėl duomenų, kurie jau yra vieši? Poveikio tyrimas lygiai taip pat administraciškai apkrautų projektą“, – tęsė ji.
„Baus tikriausiai už tai, ko nepateikėme ir neturėtume pateikti, anot įstatymo“, – pridūrė projekto autorė.
Ji taip pat sakė, kad jeigu bus skirta bauda, tokį sprendimą ketinama skųsti teismui.
Baudos gali ir neskirti
VDAI vadovas R. Andrijauskas teigė, kad baudos inspekcija gali ir neskirti, jeigu projekto autorių paaiškinimai bus motyvuoti.
„Tai yra pasiūlymas skirti baudą ir dėl to įtariamas asmuo dar turi galimybę pateikti savo paaiškinimus ir gali būti, kad bus nuspręsta neskirti baudos, jeigu tie paaiškinimai bus pagrįsti, motyvuoti ir įvertinus visą kontekstą“, – tvirtino R. Andrijauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus raštas dėl to, kad „Karštos pėdos“ yra laikomos žurnalistine veikla, bus „vienas iš informacijos šaltinių, į kurį bus atsižvelgiama“.
Be kita ko, inspekcijos vadovas teigė, kad už jos reikalavimų nevykdymą gali grėsti milžiniška bauda, tačiau jis tikina, kad situacija bus įvertinta „adekvačiai“.
„Yra tik bendrosios taisyklės nurodytos, tai apie didžiausias turbūt neverta kalbėti, nors jos ir bauginančiai skamba, nes būtent už reikalavimų nevykdymą, nesuteikimą prieigos yra iki 4 proc. metinės apyvartos arba 20 mln. (eurų)“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
„Didelės baudos, bet iš esmės galbūt galima aktualiai vertinti, ar nebūtų taikomos ir viešajai įstaigai taikomos išimtys todėl, kad finansavimo šaltinis – reikės atsižvelgti į pateiktą informaciją – jeigu yra iš valstybės, savivaldybės institucijų, gali būti taikoma kitokios taisyklės. Jeigu kalbėti apie baudas, tai tiesiog reikės adekvačiai įvertinti susiklosčiusią situaciją“, – pridūrė jis.
„Didelis skandalas“
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, irgi dalyvavęs posėdyje, teigė, kad šis inspekcijos pradėtas tyrimas yra skandalingas, nes BDAR naudojamas kaip įrankis persekioti žurnalistus.
„Aš manau, kad tai yra, kažkuria prasme, didelis skandalas, nes duomenų apsaugos reglamentas turbūt niekada neturėjo minties persekioti žurnalistus ar visuomenininkus, kurie viešus duomenis viešai naudoja, ypač kai kalbame apie politikus“, – žurnalistams prieš posėdį sakė D. Radzevičius.
„Skandalas yra tai, kad viena Lietuvos institucija nutarė paversti duomenų apsaugos reglamentą Baudžiamuoju kodeksu ir sukurdama dar vieną naują instrumentą – kaltumo prezumpciją“,– pridūrė jis.
Jis sako sunkiai įsivaizduojantis, kad projekto autoriams galėtų būti skirta bauda.
„Man sunku įsivaizduot, kad taip galėtų būti, bet gyvenime yra buvę visaip ir aš žinau, kad yra teisinių mechanizmų – ir teismai, ir taip toliau, bet labai svarbu, kad tie pareigūnai, kurie ėmėsi tokios iniciatyvos, suprastų, kad galutinė atsakomybė už visą šitą procesą yra jų“, – teigė Žurnalistų sąjungos vadovas.
D. Radzevičius pridūrė, kad sąjunga ir tarptautinės organizacijos palaikys projekto autorius, jeigu šie kreipsis į teismą inspekcijai skyrus baudą.
Tyrimas dėl „Karštų pėdų“ pradėtas reaguojant į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl tvarkomų asmens duomenų. Iš inspekcijos pateiktų nuorodų matyti, kad tai buvo projektą pristatantys tekstai.
Dėl to pradėta stebėsena, tačiau jos metu gautos informacijos, pasak inspekcijos, nepakako įsitikinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumu. Todėl pernai birželį pradėtas tyrimas, susijęs su galimu BDAR nuostatų pažeidimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujai rastas Palemono piliakalnis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą
Kauno marių regioniniame parke šiemet atrastas Palemono piliakalnis įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, pranešė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. ...
-
Dėl sprogmenų Klaipėdos Atgimimo aikštėje paskelbta ekstremali situacija
Dėl situacijos uostamiestyje esančioje Atgimimo aikštėje paskelbta ekstremali situacija. ...
-
Teismas: „Penkta koja“ privalo grąžinti kauniečiui ilgiau nei metus laikytą jo šunį17
Ilgiau nei metus prieš Kauno rajono gyventojo valią jo šunį laikanti viešoji įstaiga „Penkta koja“ privalo grąžinti augintinį savininkui, ketvirtadienį pranešė Panevėžio apygardos teismas. ...
-
Seimas pritarė naujosios Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro tarybos sudėčiai
Seimas ketvirtadienį pritarė naujosios Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro (LGGRTC) tarybos sudėčiai. ...
-
Nežinia dėl Klaipėdos Atgimimo aikštėje rastų sprogmenų: siūloma skelbti ekstremalią situaciją2
Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje dalyvavusiųjų dauguma pritarė: Atgimimo aikštę reikia skelbti ekstremaliosios situacijos zona. Kariškių atstovas neatsakė, ar miesto centre, kur rasta daug sprogmenų, darbininkams dirbti ...
-
Seimas yra už tai, kad Laisvės premija atitektų J. Sasnauskui
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui 2024 metų Laisvės premiją paskirti Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui. Šį garbingą apdovanojimą jam siūloma skirti...
-
Kaunas pirmasis Lietuvoje įžiebs Kalėdų eglę: laukia įspūdinga šventė23
Lapkričio 23-iosios vakarą kauniečių ir miesto svečių laukia ypatingas renginys – Kalėdų eglutės įžiebimas. Šiemet Vienybės aikštėje nušvis net 18 metrų natūralus, dailiai nuaugęs medis, kurį padovanojo Šilain...
-
A. Bilotaitė apie melagingus pranešimus dėl sprogmenų: priešiškos jėgos bando skleisti baimę4
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad praėjusią parą įvairias įstaigas pasiekę melagingi pranešimai su grasinimais susprogdinti galimai yra priešiškų valstybei jėgų darbas. Ministrė neatmeta, jog tuo galėtų u...
-
Atmintinų dienų sąrašas gali pasipildyti naujomis dienomis1
Seimas linkęs į atmintinų dienų sąrašą įtraukti šešias naujas dienas. ...
-
Lietuviai tikėjosi K. Harris pergalės?7
Balsavo amerikiečiai, o stebėjo visas pasaulis, kartu ir Lietuva. Pakalbinti vilniečiai LNK sakė, kad labiau tikėjosi Kamala‘os Harris pergalės, Donaldas Trumpas, anot jų, yra neprognozuojamas. ...