- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krašto apsaugos ministerija įspėja, kad karantino metu įsivyravus nuotoliniam darbui, ne visos institucijos ir privatus sektorius spėjo pasirūpinti kibernetiniu saugumu, o tuo naudojasi programišiai, finansiniai nusikaltėliai.
„Tas mūsų išsikėlimas į internetą, kuomet išėjome iš biurų, susirinkome kompiuterius, nuvykome į namus ir virtuvėse bei miegamuosiuose pradėjome dirbti – iš vienos pusės atrodo kaip galimybė ir modernaus elgesio pavyzdys, iš kitos pusės nesu tikras, kad tų organizacijų IT padaliniai, žmonės, ar juos konsultuojantys subjektai spėjo įdiegti tinkamas nuotolinio darbo apsaugos priemones“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Anot jo, kompiuteriai buvo saugūs, kol jie buvo sujungti į uždarą vietinį tinklą „fiziškai uždarame pastate“.
„Tačiau dirbant iš parko, virtuvės ar oro uosto, galioja žymiai griežtesni reikalavimai, kad ta informacija, esanti mūsų išmaniuosiuose ar darbo prietaisuose saugiai keliautų viešaisiais telekomunikacijų tinklais (...). Tikrai, saugumas sumažėjo, vienareikšmiškai, kadangi mes iš saugių aplinkų išėjome į nesaugias“, – pabrėžė jis.
Pasak E. Kerzos, šiuo metu Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai ruošia rekomendacijas bei visuomenei aiškiai suprantamą praktinį vadovą, kaip padidinti darbo iš namų saugą. Tarp rekomendacijų bus ir pastabos dėl itin aktyviai nuotoliniam mokymuisi ir darbiniams pokalbiams, konferencijoms naudojamos programos „Zoom“, nes specialistai, anot viceministro, atranda vis naujų pažeidžiamų spragų.
Tiek E. Kerza, tiek NKSC direktorius Rytis Rainys pastebi, kad pastaruoju metu programišiai ir finansiniai nusikaltėliai ėmė išnaudoti koronaviruso temą siųsdami nepageidaujamus laiškus, siekdami nukreipti vartotojus į fiktyvias neva apie COVID-19 informuojančias svetaines.
„Siunčiami elektroniniai laiškai tokiais domenais, neva apsimetant, kad ši informacija susijusi su virusu, tačiau iš tikrųjų pačiuose laiškuose įterpiamas kenkėjiškas kodas, kuris turi du pagrindinius tikslus: trikdyti jūsų veiklą, užšifruoti, pavyzdžiui, tinkle esančias paslaugas arba vogti informaciją ir išsiųsti ją – tai dažniausia taikoma pramoninio šnipinėjimo atvejams“, – teigė E. Kerza.
R. Rainys sako, kad bendras incidentų, kuriems spręsti reikalingas žmogaus įsikišimas, skaičius per pastaruosius mėnesius nepakito – jų per mėnesį fiksuojama apie 300.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad COVID-19 tematika yra aktyviai išnaudojama tuose tipiniuose incidentuose, kuriuos registravome ir anksčiau: virusai, nepageidaujami laiškai“, – sakė R. Rainys.
Anot jo, šia tema naudojasi nusikaltėlių grupuotės, turėdamos tikslą pasiekti kuo daugiau vartotojų.
„Tikslas – apkrėsti kompiuterį, reikalauti išpirkos, su COVID-19 tematika įvesti vartotojus į finansines piramides, agituoti investuoti, yra COVID-19 tematika fiktyvūs interneto tinklalapiai, kuriuose vartotojas arba virusu apsikrečia, arba yra prašoma suvesti elektroninės bankininkystės duomenis“, – teigė R. Rainys.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pacientų pavežėjimas: per dvi dienas – beveik 250 kartų
Per dvi dienas pacientų pavežėjimo paslauga Lietuvoje suteikta 242 kartus, sulaukta per 2 tūkst. skambučių. ...
-
KT spręs, ar už valstybės paimtą žemę su būstu turi būti atlyginta ir neturtinė žala2
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinę žalą už visuomenės poreikiams paimtą žemę su namu, atitinka Konstituciją. ...
-
Vyriausybė svarstys siūlymą pasitraukti iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos
Vyriausybė trečiadienį svarstys nutarimo projektą, kuriuo Seimui siūloma denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. ...
-
Liepos 3-ioji Lietuvoje ir pasaulyje
Liepos 3-ioji, trečiadienis, 27 savaitė. ...
-
Mirė buvusi partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo dalyvė L. Daumelytė-Jakaitienė
Pirmadienį eidama 94-uosius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo Steplage dalyvė, laisvės kovų dalyvė Leonora Daumelytė-Jakaitienė (Tulpė), antradienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir reziste...
-
Automobilio salone atsuktas butelis: kas už tai turi atsakyti – vairuotojas ar keleivis?6
Važiuodami prie ežero ar jūros keleiviai automobilyje nori atsigaivinti kokiu nors gėrimu, bet tai gali būti tik nealkoholinis gėrimas, nes jau penkiolika metų galioja įstatymas, kuris draudžia automobilio salone turėti atidarytus ar vartoti alkoholi...
-
Lietuva įteikė protesto notą Rusijai dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo6
Antradienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviesti Rusijos ambasados Vilniuje atstovai, jiems įteikta protesto nota dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo. ...
-
Situacija pasienyje su Baltarusija – nepakitusi: srautai nemažėja, sąlygos vairuotojams – prastos2
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis teigia, kad pasienyje su Baltarusija krovininio transporto srautas ir toliau išlieka didelis, tačiau pažymi, jog situacija nėra tragiška. Tuo metu vežėjai toliau sku...
-
„Kauno detalės“: kur buvo įsikūręs pirmasis miesto SPA ir kur gyveno M. Sleževičius2
„Kauno detalių“ video pasakojimai nuo šiol – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detali...
-
Pacientų pavėžėjimo paslauga: pagalbos čia ir dabar sulauksite tik vieninteliu atveju3
Lietuvoje pradėjo veikti pavėžėjimo iki sveikatos priežiūros įstaigų paslauga. Vos pradėjus veikti skambučių centrui, nuo pat ankstaus ryto gyventojai pradėjo atakuoti operatorius. Tiesa, kone 90 proc. skambinusiųjų ieškojo atsakymų į ki...